Atheist - Unquestionable Presence (1991)

Grupė, kurios atsikūrimas 2006 metais nuvilnijo tarp visų death metalo gerbėjų, paliko žymę ir manyje. Būtent tais metais aš pirmą kart rimtai susidomėjau ir išgirdau Atheist. Tariu šį vardą ramiai, pasitikėdamas savimi ir jais, nes dėmesio Atheist yra tikrai verti. Ir tikrai ne tik tarp metalistų.



Atheist istorija prasidėjo dar 1984 metais - metalo klestėjimo ir skilimo į skirtingas stovyklas metu. Tuo metu JAV kaip tik užgimė progresyvioji death metal atmaina - technical death metal. Kuo tai skyrėsi nuo elementaraus brutaliojo death'o? Taip, technical'as išliko brutalus. Tačiau visa kita - papuolė į eksperimentavimo peklą. Pasikeitė tradicinio death'o dainos sandara, tempas tapo nebe stabilus ir nenuspėjamas, o gitara ir bosas šuoliavo muzikiniais stiliais nuo jazz iki bossanovos prigirdyto hard roko it kokių "pusmocarčių" valdomi. Piktasis alaus ir headbang'o dėdė death metal tapo progresyviu ir intelektualesniu. Būtent Atheist (kartu su Cynic, Death, Suffocation...) ir tapo vieni garsiausių ir gerbiamiausių tech death sferoje. Už lotyniškus ritmus, džiazovas harmonijas...ir, aišku, riebius metalinius rifus.
"Ausinukas" turi garbės Tau pagroti fundamentaliųjų Atheist bene geriausio albumo bene geriausią gabalą. Suklusk. Gerbk.

"Mother Man" (Live Wacken 2006) @ YouTube
"An Incarnations" (Live 1992) @ YouTube
Official Atheist
Technical death metal @ Wikipedia (EN)

"Unquestionable Presence"

Arina ir Veto Bank - I Love You (2002)

Banalios, bet vis dėl to gerbiamos ir galingos Šv. Valentino dienos proga "Ausinuke" - tikra daina apie meilę. Atsiras manančių, jog eina velniop tokie sakinukai, nes meilė - šūdas. Lai jie ir išjungia. Tačiau, viliuosi, dauguma vis dėl to tiki, jog ne tik barščių puodas ir balažin koks oras valdo mūsų svietą.
Na, o čia vardas, kurio pristatinėti beveik nereikia - Lietuvos bliuzo karalienė Arina ir grupė Veto Bank.



Kad šita kompanija dar tikrai gyva, šią vasarą galėjo įsitikinti visi norintys. Čia (ten) mes matėme švytinčią (ir įsimylėjusią) Ariną ir brandžiai šviežius jos vyrus. Vis dar verdančius puikią "bliuzasriubę". Vis sušmėžuojančius tai Palangoj, tai dar kažkur...aišku, nebe taip kaip kadais. Užtat visada Varniuose.
Mano pirmoji pažintis su Arina? Žinote...kiek save atsimenu, ir kiek neatsimenu...bet žinau aš ją tikrai nuo mažų dienų. Patiko tada, ar ne, čia jau kitas klausimas. Vertinimas, kaip ir suvokimas, atėjo su laiku... Menu, vartant 1992 metų "Nemuną", klausant mamos postringavimų, įrašų. Bet jau irgi senai.
O dabar...tik belieka melsti, kad Dievas duotų "Bliuznaktes" ir mes vėl galėtume rimtai pašokt (nebūtinai lietuje) kartu su Arina (kuriai dabar reikėtų palinkėti sėkmės jau kasmetiniais patapusiuose "duetuose").
Mylėkit vieni kitus ir tėvynę, vaikai. Ir nėr čia ko vaidint.

Arina ir Veto Bank (Live '96) @ YouTube
"Iššūkis Žvaigždėms" @ LRT.lt

"I Love You"

Alina Orlova - Vaiduokliai (2008)

Kiek atslūgus ir nurimus laukinio šuns dingo sukeltam ažiotažui, šiltą ir pagarbų plotelį "Ausinuke" skirsiu Alinai Orlovai.
Taip taip. Rašė apie ją ant kiekvieno kampo.
Ne ne. Negaliu atsisakyti parašyti ir pats...nes kol kas..apie kažką kitą rašyti tiesiog nesinori.
Neišeina iš galvos "Laukinis Šuo Dingo".



Kad tai neeilinis muzikinis reiškinys Lietuvoje, manau, pritars daugelis, kas bent girdėję Aliną. Tiesa, ne visi pritars teigiamai. Iškart po albumo pasirodymo, teko išgirsti, pamatyti tikrai prieštaringų vertinimų. Tik...tie, kurie sekė Aliną, ir jos muziką dar prieš porą metų, sekė jos kūrinėlius, jais žavėjosi - neišsižadėjo šio mažo stebuklo ir dabar. Abejingiausi šiuo klausimu - naujieji klausytojai. Deja, gerbiamieji skeptikai ir kritikai, turiu jus nuvilti. Esu aš iš tų pirmųjų, ir mano vertinimas bus tikrai teigiamas.
Alinos darbas man suteikė nemažai šiltų ir gerų emocijų, bei minčių. Visų pirma - pagaliau džiaugiuosi kokybišku įrašu! Visų antra - esu sužavėtas praplatėjusiu skambesiu, išgirstais keleto naujų instrumentų garsais (akordeono, smuiko, bosinės gitaros, perkusijų, šen ten šlakelio šiltos "elektros"), ir naujų, negirdėtų kūrinių, kurių albume yra dauguma. Visų trečia - Alina išliko Alina. Tai ir yra svarbiausia.
Labai tikiuosi, kad užgriuvusi saldi šlovė ir meilė nesusuks nuostabios raudonplaukės galvos, o mes ir toliau tikėsim, jog vasaris nebus amžinai, ir kaip "visa tai" nesvarbu...
"Vaiduokliai" - labiausiai įstrigusi albumo nauja kompozicija. Jau niūniuota ir išmokta groti.
Paklausyk ir įsigyk.

Alina Orlova @ MySpace
"Apie tai, kaip Alinos Orlovos "laukinis šuo dingo" šv. Kotrynos bažnyčioje" @ G-taškas.lt
"Laukinis Šuo Dingo" - pirmasis Alinos Orlovos kūdikis @ music.lt

"Vaiduokliai"

L7 - Crackpot Baby (1999)

O dabar klaupiuosi prieš Jus, merginos, kietos merginos. "Ausinuke" - kąsnelis riot grrrl ir aštrių gitarų. "Ausinuke" - kiečiausia merginų grunge grupė - L7!



Visada gerbiau feminizmą ir riot grrrls judėjimą. Visada mėgau Patti Smith, Siouxsie, Yoko ir tas pačias lietuvaites - Zimbabvės merginas. Visiškai neironizuoju ir nepataikauju.. Tiesiog tikrai gerbiu ir mėgstu.
L7 panos - nelabai senas mano atradimas, užkabinęs nuo pat pirmų drūtų akordų. Nežinau, ar tai pankiškas skambesys, ar abejonių nepaliekantis Donitos vokalas, ar stiprus ir žavingas anarchijos pliūpsnis mane sužavėjo. Greičiausiai, stiprybė visumoje.
Merginos per savo 15 metų (1985 - 2000) padarė daug ir kietai. L7 grojo kartu su Black Flag, Green Day, legendiniu Nick Cave, padarė 8 albumus, malonindavo smagiais skandalais (kelnaičių nusimovimai prieš kameras, vienos nakties nuotykiai su fanais ir t.t.) ir gerai spardė užpakalius seniems puritoniškiems krienams...o pats pavadinimas "L7" turi panašią reikšmę kaip ir šiomis dienomis tarp dvylikamečių mergaičių populiarus skaičius "69"... Žodžiu, nėra čia ką daug taukšti. Geriau įsitikinkit patys, ko merginos vertos. Ir tu, ir tu, vyre.

"Pretend We're Dead" @ YouTube
"Wargasm" @ YouTube
Riot Grrrl @ Wikipedia (EN)
Gap.lt

"Crackpot Baby"

R.L. Burnside - Rollin' & Tumblin' (2001)

Nežinau ar mūsų senoliai tokie pat ištvirkę, koks buvo šis.
"Ausinuke" - vienas įdomesnių mano radinių. R.L. Burnside'as. Diedukas gimimo nuo Misisipės. Grojimo irgi. Rimtas reikalas.



Šalia Misisipės yra Hauly Springsas - ne didesnis miestelis negu Šakiai. Gal net kaip Kudirkos Naumiestis. Čia ir gyveno su šeima Robertas Ly Barnsaidas. Robertas ūkininkavo ir gana sėkmingai vertėsi žvejyba (pasitaikė ir nusikalstamos veiklos), o savaitgaliais neatsisakydavo pabrazdinti savo gitaros kokiam plote. Gitara groti išmoko iš Fredo Makdavelio (anas buvo deltos bliuzmenas, gyveno gretimam kaime, tad nuvažiuoti būdavo nesunku). Sako, mokėsi ir iš Muddy Waters. Jis buvo jam beveik giminaitis, beveik pusbrolis.
Grojo grojo, gėrė gėrė žmogus, o rimtesnio susidomėjimo sulaukė jau būdamas brandaus amžiaus, nuo 1990 metų. Tada ėmė tampyti jį jaunimas į koncertus, įrašinėjo, remiksavo..Robertas buvo ant bangos. Vieną dieną begastroliuojant, Robertą ištiko širdies smūgis. Senis išsilaikė, bet daktaras patarė nustot gerti. Nustojo gert - metė ir grot. Užtat toliau grojo jo sūnus, anūkas. Po kurio laiko, 2005 metais, ilgai prasirgęs, seneliokas pasimirė.
Muzika išduoda, jog už viską labiausiai Robert Lee Burnside mėgo bliuzą, geras panas ir viskį. Skoningas, savotiškas ir "purvinas" bliuzas.
"Give me a little time to think, while I mix me another motherfucking drink.."

"Long Haired Doney" @ YouTube
"Shake 'Em On Down" @ YouTube

"Rollin' & Tumblin'"

Fiction Plane - Two Sisters (2007)

Verkia iš laimės širdis, matant kaip auga vaikai... Ne, nemačiau.
Bet užtat patenkintas likau. Manau ir jūs visai sutiksit, kad gerą sūnų užaugino gerbiamas Stingas.
Čia Joe Sumner, su grupe Fiction Plane.



Apie Fiction Plane žinojau jau senokai. Fiction Plane jau pažįsta Lietuvą. Prieš porą metų, vasarą, čia jie apšildė Stingą. Sako, pavarė neblogai. Bet...tuoj ir užmiršau juos, net nepasidomėjęs daugiau, nepaklausęs.
Visai neseniai, išvydau šiųmetį (na, gerai jau - pernykštį) Fikšian Pleinų vaizdo klipą. Mielai nunešė stogą.
Ir, iš pradžių neatpažinęs, kad dainuoja ir groja būtent Stingo sūnus, aš tiesiog klausiau ir galvojau: "ou..kaip fainai groja..niu veiviškai..kažkas įdomaus". Tačiau tik išvydęs grupės pavadinimą, balse ėmiau sąmoningai girdėti Stingą, o skambesy - The Police. Nežinau, gerai ar blogai, bet būtent tai ir jaučiau: "tai - šiuolaikiškesni The Police..The Police dabarties vaikams". Ši pirmutinė reakcija buvo teisinga. Tik tai tikrai nėra gryna tėvo muzikos kopija. Taip, jaučiasi išties didelė įtaka, tačiau Fikšian Pleinuose išgirdau sunkesnių - alternatyvaus roko, post-grunge sąskambių. O harmonijos..štai kur Joe prilygsta tėvui! Būtent kabinančios harmonijos, ir puikiai valdomas bosas (Stingo mokykla, šypt), labiausiai sužavėjo mane.
Galite lyginti, galite nelyginti. Bet. Vienareikšmiškai - verta paklausyti.

Milijonieriaus sūnus kiaurais batais @ LRytas.lt
"Two Sisters" @ YouTube
"Roxanne" @ YouTube

"Two Sisters"

Frank Black - Los Angeles (1993)

Ar Tave gydė Dolitlis? Ar Tu tiki į Pixies? Ar leidi sau mėgautis šia nuodėminga muzika? Jei taip, užklydai čia pačiu laiku. Hey! Here Comes Your Men!
"Ausinuke" - Pixies balsas ir veidas - Frank Black.



Charles Michael Kittridge Thompson IV. Tai tikrasis Frank Black - Black Francis vardas. Nuodėminga šikna ir sąžinė jam neleido naudotis tokiu baisiu vardu scenoje. Scenoje, kurioje tyčiomis ar netyčiomis Frenkas sukeldavo siautulingą roko ekstazę, o žiūrovams svildavo nešukuoti plaukai, tekėjo upeliai ir šiurpuliukai.
Beje, turėjo Frenkas gimti kur nors Europoje. Na, kad ir Lietuvoje (nesikuklinkim). Amerikoje jo užtaisas ne itin veikė pilnaskrandžius jaunuolius. Gal net žeidė. Užtat Europos alternatyvaus roko mėgėjai, manau, mielai suteiktų Pixies simbolinę Senojo Žemyno pilietybę. Daug lazdavojo ir svaigo Frenkas, užtat praktiški žmonės jo ir nepamėgo. Tai apie kraujomaišą, tai apie padebesius, tai apie dievulius, banglentes ar lesbietes plaukikes.
Dainuoti mėgsta Frenkas. Su senaisias Pixiais. Su savo "nuosava" koncertine grupe the Catholics. Ir žada naują solinį albumą šiems metams...
Paklausykite nuostabios legendinės baladės apie svajonių miestą.

"Debaser" @ YouTube
"Hey" Live @ YouTube
"Headache" @ YouTube
Frank Black Official

"Los Angeles"

The Teenagers - Homecoming (2008)

Apžvelgęs padėtį "Ausinuko" balsavime, nutariau atsidėkoti "daugumai". Taip, būtent indie ir elektronikos gerbėjams. Čia bus šioks toks kompromisinis variantas.
Nauji reiveriai. Jungtinis šviežias indie ansamblėlis iš Paryžiaus ir Londono - The Teenagers, su hituku, iš šiemet pasirodžiusio debiutinio albumo "Reality Check".



Netikėta pažintis su Paaugliais įvyko šiąnakt. Už lango pūtė vėjas. Prabudau, radau po nugarą šnypščiančias mobiliojo ausines. Pažiūrėjęs į laikrodį išvydau "4:34". Miegoti nesinorėjo, tad įsikišau ausines ir...užklydau į "Polskie Radio". Čia ir sustojau, nes išgirdau malonius garsus. Tai buvo The Velvet Underground, David Bowie, PJ Harvey ir, galų gale, miela lenkaitė sučiauškėjo kažką apie The Teenagers. Klausiau gana įdėmiai ir šypsojaus: skambėjo dirbtinai paaugliškai ištvirkęs ir kontrastiškai sarkastiškas tekstas, lengvi sintezatoriaus ir gitaros sąskambiai.
Kaip The Teenagers patys teigia ir lygina savo atliekamą muziką? Tai - aistringa dviejų akordų lo-fi indie muzika skirta porno filmo garso takeliui, kuriame vaidintų Džonio Depo žmona Vanessa Paradis. Sakysite, atrodo tipiškai ir kiek nenatūraliai? Gal ir tiesa... Bet paklausyti miela (jaučiu, ypač pavasario, o ne viduržiemio naktį) . Kvepia neišsipildžiusiomis paaugliškomis svajonėmis ir laisve.
"I fucked my american cunt...I love my english romance"...

The Teenagers @ MySpace
"Homecoming" @ YouTube
The Teenagers @ Flickr
"Atelier" @ PolskieRadio.pl

"Homecoming"

MC5 - Kick Out the Jams (1969)

Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta gręžiotis į praeitį. Atsigręžti per petį. Į praeitį kurioje nepabuvojau. Kuri šaukte šaukiasi: "Ei, žmogau, atsisuk, argi nematai kokie mes buvom šaunūs?!". Matau. Gerbiu. Mėgstu. Vertinu.
"Ausinuke" vieši Motor City Five - MC5. Už novatoriškumą. Už indėlį ateičiai (kad ir kokia ji gavosi). Už tai, jog savo mielai š**inomis rankomis gerai pakriaušė ir pakeitė roko muziką.



Jau tik po Jų, po kurio laiko, ateityje, išsidažę bachurai dainavo "Detroit - Rock City".
Jei ne Jie, Motorų Miestas nė velnio toks nebūtų. Jie pakeitė ir rokenrolą, ir savo gimtą miestą. Jie - The Stooges, su Iggy Pop priešakyje, MC5 ir Up. Na, dar galime pridėti ir šutvę vietinių to meto Detroito anarchistų ir jipių. To ir pakako nutraukti storas ir kvailas ap(si)ribojimų grandines. Pakeisti skonio sampratą. Įsimaišyti tarp taikių hipių ir sukelti spalvingą, purviną, šoko terapijos fiestą. Išjudinti katile sustingusią košę. Įpilti ten laisvės ir aistros. Suteikti rėmus ateityje atsirasiančiam metalui. Padaryti pankroko prototipą. Gerai nusispjaut ant viso neteisybės š***.
Žvilgtelkit atgal dažniau, vaikai.

MC5 Gateway
"Kick Out the Jams" @ YouTube
"Ramblin Rose" @ YouTube
The Stooges/Iggy Pop Official
Up Against the Wall Motherfuckers @ Wikipedia :)

"Kick Out the Jams"

United Future Organization - Dans ce Desert (2000)

Ar seniai ragavai Japonijos? Japonijos, nelabai kvepiančios Japonija? Japonų su prancūziška Saint Germain Cafe maniera? Ne?
Paveizėk. Čia Tau ne sake, nei šildyti nereikės. Viskas nuslys skaniau. Čia UFO - United Future Organization.



Viskas prasidėjo 1990 metais, kažkuriuose Tokijo pogrindžio klubuose, kuomet ten pirmą kartą sutraškėjo "I Love My Baby (My Baby Loves Jazz)" plokštelė. Pasipylė nuostabūs džiazo sąskambiai. Prie pulto stovėjo daug žadantis trio: japonai Tadashi Yabe, Toshio Matsuura ir prancūzas Raphael Sebbag. Praėjo dar keli metai ir šiuos vardus jau žinojo vakarų Europos ir Niu Jorko džiazo kavinių lankytojai, kuriems šis saldainiukas iš pačių rytų atrodė tikra staigmena...
UFO mielai ir gerai tvarkosi su "savo arkliuku". Arkliukas - kvapnus, modernus rūgštinis džiazas (acid jazz), prisotintas malonių britiškojo trip-hop elementų. Proveržiais čia suskamba latino, bossanova, funk motyvai. Muzikiniai džiaugsmai atpalaiduoja ir neduoda kavytei atvėsti.
Šiandienos acid jazz/nu-jazz scenos dievukai kaip Kyoto Jazz Massive, Jazzanova, Nicola Conte, dZihan & Kamien po truputį stumia savo pirmtakus į užmarštį...bet..jau kuris laikas mėgaujuosi ledendiniu, geriausiu UFO įrašu - "Bon Voyage". Šiandienos daina būtent ir yra iš šio albumo.
Japoniškai prancūziška - miela be galo. Neužmiršit.

"The Planet Plain" @ YouTube
"United Future Airlines" @ YouTube

"Dans ce Desert"