Animal Collective - Brother Sport (2009)

Užslėptos agresijos proveržiai byloja apie nepasotinamą ego, kur susipina minčių trilypumas/aštuonlypumas, Sergėjaus Krasnikovo teorijos, grioviakasybos planai, sapnai su skutama sava galva, įskiepijami daiktai. Tai pradingsta už nuoširdumo mantrų, sulaistyto svetimo vyno, pertempto grafiko ir saldžiai žlungančių dienų. Pradingsta akimirkoms, kuomet iš tiesų turėtum ką pasakyti.


Visų pirma, krenta į akis. Tai buvo dalykas, dėl kurio pradėjau pažintį su Animal Collective. Ir to nepaneigtų nei vienas, turintis regėjimo dovaną. Kodėl? Kiekvienas žvėriukų kolektyvo darbo viršelis - mažas šedevras, su džiugesiu, skausmu, saldumu ir kartėliu vienoje vietoje.
Visų antra, gražios apkalbos. Tai buvo dalykas, dėl kurio tęsiau pažintį su Animal Collective. Stilingų kritikų, buržuazinių dienraščių apžvalgininkų, intelektualių žurnalų puošeivų ar kiauralūpių maištininkų sociumo žynių kalbos apie žvėriukų kolektyvą daug gero byloja. Kaip bebūtų keista, gan vieningai ir visiškai nepaisydami komercinio muzikos aspekto.
Visų trečia, lieka išgirsti ir suprantami. Tai buvo dalykas, dėl kurio aš tikėsiu tuo, ką daro Animal Collective. Egzotiška medžiaga, nestandartiniai sprendimai, procesas, vedantis į avant-garde etiketės vertą muziką. Muziką, kuri mylisi su sėkmingomis popso harmonijomis, kosmopolitiška kultūra ir gyva gyva hipių dvasia vienu metu. Muziką, kuri pradžiugina, nustebina ir priverčia žvėriukų kolektyvą pamilti savaip.
Visų ketvirta - velniop tuščiažodžiavimą, dievop žvėriukus.

"My Girls" (Live) @ YouTube
"Fireworks" @ YouTube
Animal Collective @ MySpace

"Brother Sport"

Nightmares on Wax - Flip Ya Lid (2006)

Įraudę skruostai ir karšti karšti delnai neplauna ir netrokšta širdelės formos plastmasių jūrų, neieško, neprašo, ir net gi nenori. Jie tik semia ir semia, po truputį, iš lėto, geria vidun. Neprašydami. Valgo subtiliai ir saldžiai, priversdami pamiršti bet kokius sudėliotus planus, nukreipti savą žvilgsnį ar išsiteisinti sąžinės bildesio perteklius. Neprašydami, nenorėdami. Įraudę, karšti.


Didžiajame "Ausinuke" progą pasipuikuoti surado didžiai gerbiamas ponas Jurgis Evelinas iš Lydso, Jungtinės Šiaurės Airijos ir Didžiosios Britanijos Karalystės. Kviesti jo netgi neprireikė. Kiekvieną met, nuo pat 2006ųjų, tik tik įsibėgėjus žiemos pabaigai ir vos vos prasidėjus žmogiškajam pavasariui, jis, persivadinęs Nightmares on Wax, pasąmoningai iš naujo pasibeldžia į mano galvą.
Nightmares on Wax pavasario epidemijos revoliucija gyvuoja nuo pat ankstyvų devyniasdešimtųjų, kuomet tyli ir sofą pamilti verčianti elektroninė muzika tik ėmė ristis iš savojo kiaušinio lukšto, suskambėdama didžiųjų vakarų miestų radijų naktiniuose sešionuose, kai ne kuriuose kava, džiazu, ir kokteiliais dvelkiančiuose Londono, Niu Jorko ar Kijoto klubuose.
Nightmares on Wax savo išvaškuotais košmarais išjudina giliausiose dūšios kertelėse snaudžiantį saulės ir šilumos alkį. Nightmares on Wax negasdina, nebjauroja tavo minčių, o kartais net ir bučiuodamas rankas nusilenkia tavo žiemos iškamuotoms ausims.
Klausyk tai sėdėdamas ant nekaitrios saulės įšildyto betono ir lauk belendančios į laisvę žolės.

"Mind Elevation" @ YouTube
"Flip Ya Lid" @ YouTube
Nightmares on Wax blog'as

"Flip Ya Lid"

The Whitest Boy Alive - Courage (2009)

Būti žvėrimi, būti apvogtam, būti sukniubusiam, būti be žodžių, būti ekspresyviai besijuokiančiu, būti nepoetišku, būti juodo mėnulio apšviestu, būti su alumi, būti be alaus, būti nevisai tikram, būti supratingam, būti dvėstančiam, būti ir sėdėti čia vietoje. Būti būti būti. Būti drąsiam.



Pristatau Jums savo mylimiausią ryžo ir charizmatiško norvego vaikino vedamą muzikos grupę - The Whitest Boy Alive. Jie yra nusipelnę pabuvoti mano apgailėtinai apleistame "Ausinuke", į kurį planuoti paviešinti jie buvo ne vieną kartą.
Šį kartą tas kartas yra neišvengiamas. Berlyne mieganti ir kurianti grupė tuoj tuoj (oficialiai - Kovą) paleis į pardavimą naują ir puikiai skambantį antrąjį albumą "Rules".
The Whitest Boy Alive turėjo būti madinga šokių muzikos grupė. Tačiau vos tik norvegui Erlend Øye (iki tol vadeliojusiam skandinaviško indie grupę Kings of Convenience) ir trims vokietukams griebus už gitarų - viskas pasikeitė. Gitarų paleisti nebepavyko. Viso to rezultatas - švelni, harmoninga, šokdinanti ir labai kabinanti indie pop muzika su subtiliais elektronikos cinamonais ir kariais. Muzika, iliustruojanti europietišką 'dutūkstantųjų jaunystę gražiuose pavasario pavakariuose.
Nepasididžiuokit.

"Golden Cage" @ YouTube
"Fireworks" Live @ YouTube
The Whitest Boy Alive official

"Courage"