L7 - Crackpot Baby (1999)

O dabar klaupiuosi prieš Jus, merginos, kietos merginos. "Ausinuke" - kąsnelis riot grrrl ir aštrių gitarų. "Ausinuke" - kiečiausia merginų grunge grupė - L7!



Visada gerbiau feminizmą ir riot grrrls judėjimą. Visada mėgau Patti Smith, Siouxsie, Yoko ir tas pačias lietuvaites - Zimbabvės merginas. Visiškai neironizuoju ir nepataikauju.. Tiesiog tikrai gerbiu ir mėgstu.
L7 panos - nelabai senas mano atradimas, užkabinęs nuo pat pirmų drūtų akordų. Nežinau, ar tai pankiškas skambesys, ar abejonių nepaliekantis Donitos vokalas, ar stiprus ir žavingas anarchijos pliūpsnis mane sužavėjo. Greičiausiai, stiprybė visumoje.
Merginos per savo 15 metų (1985 - 2000) padarė daug ir kietai. L7 grojo kartu su Black Flag, Green Day, legendiniu Nick Cave, padarė 8 albumus, malonindavo smagiais skandalais (kelnaičių nusimovimai prieš kameras, vienos nakties nuotykiai su fanais ir t.t.) ir gerai spardė užpakalius seniems puritoniškiems krienams...o pats pavadinimas "L7" turi panašią reikšmę kaip ir šiomis dienomis tarp dvylikamečių mergaičių populiarus skaičius "69"... Žodžiu, nėra čia ką daug taukšti. Geriau įsitikinkit patys, ko merginos vertos. Ir tu, ir tu, vyre.

"Pretend We're Dead" @ YouTube
"Wargasm" @ YouTube
Riot Grrrl @ Wikipedia (EN)
Gap.lt

"Crackpot Baby"

R.L. Burnside - Rollin' & Tumblin' (2001)

Nežinau ar mūsų senoliai tokie pat ištvirkę, koks buvo šis.
"Ausinuke" - vienas įdomesnių mano radinių. R.L. Burnside'as. Diedukas gimimo nuo Misisipės. Grojimo irgi. Rimtas reikalas.



Šalia Misisipės yra Hauly Springsas - ne didesnis miestelis negu Šakiai. Gal net kaip Kudirkos Naumiestis. Čia ir gyveno su šeima Robertas Ly Barnsaidas. Robertas ūkininkavo ir gana sėkmingai vertėsi žvejyba (pasitaikė ir nusikalstamos veiklos), o savaitgaliais neatsisakydavo pabrazdinti savo gitaros kokiam plote. Gitara groti išmoko iš Fredo Makdavelio (anas buvo deltos bliuzmenas, gyveno gretimam kaime, tad nuvažiuoti būdavo nesunku). Sako, mokėsi ir iš Muddy Waters. Jis buvo jam beveik giminaitis, beveik pusbrolis.
Grojo grojo, gėrė gėrė žmogus, o rimtesnio susidomėjimo sulaukė jau būdamas brandaus amžiaus, nuo 1990 metų. Tada ėmė tampyti jį jaunimas į koncertus, įrašinėjo, remiksavo..Robertas buvo ant bangos. Vieną dieną begastroliuojant, Robertą ištiko širdies smūgis. Senis išsilaikė, bet daktaras patarė nustot gerti. Nustojo gert - metė ir grot. Užtat toliau grojo jo sūnus, anūkas. Po kurio laiko, 2005 metais, ilgai prasirgęs, seneliokas pasimirė.
Muzika išduoda, jog už viską labiausiai Robert Lee Burnside mėgo bliuzą, geras panas ir viskį. Skoningas, savotiškas ir "purvinas" bliuzas.
"Give me a little time to think, while I mix me another motherfucking drink.."

"Long Haired Doney" @ YouTube
"Shake 'Em On Down" @ YouTube

"Rollin' & Tumblin'"

Fiction Plane - Two Sisters (2007)

Verkia iš laimės širdis, matant kaip auga vaikai... Ne, nemačiau.
Bet užtat patenkintas likau. Manau ir jūs visai sutiksit, kad gerą sūnų užaugino gerbiamas Stingas.
Čia Joe Sumner, su grupe Fiction Plane.



Apie Fiction Plane žinojau jau senokai. Fiction Plane jau pažįsta Lietuvą. Prieš porą metų, vasarą, čia jie apšildė Stingą. Sako, pavarė neblogai. Bet...tuoj ir užmiršau juos, net nepasidomėjęs daugiau, nepaklausęs.
Visai neseniai, išvydau šiųmetį (na, gerai jau - pernykštį) Fikšian Pleinų vaizdo klipą. Mielai nunešė stogą.
Ir, iš pradžių neatpažinęs, kad dainuoja ir groja būtent Stingo sūnus, aš tiesiog klausiau ir galvojau: "ou..kaip fainai groja..niu veiviškai..kažkas įdomaus". Tačiau tik išvydęs grupės pavadinimą, balse ėmiau sąmoningai girdėti Stingą, o skambesy - The Police. Nežinau, gerai ar blogai, bet būtent tai ir jaučiau: "tai - šiuolaikiškesni The Police..The Police dabarties vaikams". Ši pirmutinė reakcija buvo teisinga. Tik tai tikrai nėra gryna tėvo muzikos kopija. Taip, jaučiasi išties didelė įtaka, tačiau Fikšian Pleinuose išgirdau sunkesnių - alternatyvaus roko, post-grunge sąskambių. O harmonijos..štai kur Joe prilygsta tėvui! Būtent kabinančios harmonijos, ir puikiai valdomas bosas (Stingo mokykla, šypt), labiausiai sužavėjo mane.
Galite lyginti, galite nelyginti. Bet. Vienareikšmiškai - verta paklausyti.

Milijonieriaus sūnus kiaurais batais @ LRytas.lt
"Two Sisters" @ YouTube
"Roxanne" @ YouTube

"Two Sisters"

Frank Black - Los Angeles (1993)

Ar Tave gydė Dolitlis? Ar Tu tiki į Pixies? Ar leidi sau mėgautis šia nuodėminga muzika? Jei taip, užklydai čia pačiu laiku. Hey! Here Comes Your Men!
"Ausinuke" - Pixies balsas ir veidas - Frank Black.



Charles Michael Kittridge Thompson IV. Tai tikrasis Frank Black - Black Francis vardas. Nuodėminga šikna ir sąžinė jam neleido naudotis tokiu baisiu vardu scenoje. Scenoje, kurioje tyčiomis ar netyčiomis Frenkas sukeldavo siautulingą roko ekstazę, o žiūrovams svildavo nešukuoti plaukai, tekėjo upeliai ir šiurpuliukai.
Beje, turėjo Frenkas gimti kur nors Europoje. Na, kad ir Lietuvoje (nesikuklinkim). Amerikoje jo užtaisas ne itin veikė pilnaskrandžius jaunuolius. Gal net žeidė. Užtat Europos alternatyvaus roko mėgėjai, manau, mielai suteiktų Pixies simbolinę Senojo Žemyno pilietybę. Daug lazdavojo ir svaigo Frenkas, užtat praktiški žmonės jo ir nepamėgo. Tai apie kraujomaišą, tai apie padebesius, tai apie dievulius, banglentes ar lesbietes plaukikes.
Dainuoti mėgsta Frenkas. Su senaisias Pixiais. Su savo "nuosava" koncertine grupe the Catholics. Ir žada naują solinį albumą šiems metams...
Paklausykite nuostabios legendinės baladės apie svajonių miestą.

"Debaser" @ YouTube
"Hey" Live @ YouTube
"Headache" @ YouTube
Frank Black Official

"Los Angeles"

The Teenagers - Homecoming (2008)

Apžvelgęs padėtį "Ausinuko" balsavime, nutariau atsidėkoti "daugumai". Taip, būtent indie ir elektronikos gerbėjams. Čia bus šioks toks kompromisinis variantas.
Nauji reiveriai. Jungtinis šviežias indie ansamblėlis iš Paryžiaus ir Londono - The Teenagers, su hituku, iš šiemet pasirodžiusio debiutinio albumo "Reality Check".



Netikėta pažintis su Paaugliais įvyko šiąnakt. Už lango pūtė vėjas. Prabudau, radau po nugarą šnypščiančias mobiliojo ausines. Pažiūrėjęs į laikrodį išvydau "4:34". Miegoti nesinorėjo, tad įsikišau ausines ir...užklydau į "Polskie Radio". Čia ir sustojau, nes išgirdau malonius garsus. Tai buvo The Velvet Underground, David Bowie, PJ Harvey ir, galų gale, miela lenkaitė sučiauškėjo kažką apie The Teenagers. Klausiau gana įdėmiai ir šypsojaus: skambėjo dirbtinai paaugliškai ištvirkęs ir kontrastiškai sarkastiškas tekstas, lengvi sintezatoriaus ir gitaros sąskambiai.
Kaip The Teenagers patys teigia ir lygina savo atliekamą muziką? Tai - aistringa dviejų akordų lo-fi indie muzika skirta porno filmo garso takeliui, kuriame vaidintų Džonio Depo žmona Vanessa Paradis. Sakysite, atrodo tipiškai ir kiek nenatūraliai? Gal ir tiesa... Bet paklausyti miela (jaučiu, ypač pavasario, o ne viduržiemio naktį) . Kvepia neišsipildžiusiomis paaugliškomis svajonėmis ir laisve.
"I fucked my american cunt...I love my english romance"...

The Teenagers @ MySpace
"Homecoming" @ YouTube
The Teenagers @ Flickr
"Atelier" @ PolskieRadio.pl

"Homecoming"

MC5 - Kick Out the Jams (1969)

Esu iš tų žmonių, kurie mėgsta gręžiotis į praeitį. Atsigręžti per petį. Į praeitį kurioje nepabuvojau. Kuri šaukte šaukiasi: "Ei, žmogau, atsisuk, argi nematai kokie mes buvom šaunūs?!". Matau. Gerbiu. Mėgstu. Vertinu.
"Ausinuke" vieši Motor City Five - MC5. Už novatoriškumą. Už indėlį ateičiai (kad ir kokia ji gavosi). Už tai, jog savo mielai š**inomis rankomis gerai pakriaušė ir pakeitė roko muziką.



Jau tik po Jų, po kurio laiko, ateityje, išsidažę bachurai dainavo "Detroit - Rock City".
Jei ne Jie, Motorų Miestas nė velnio toks nebūtų. Jie pakeitė ir rokenrolą, ir savo gimtą miestą. Jie - The Stooges, su Iggy Pop priešakyje, MC5 ir Up. Na, dar galime pridėti ir šutvę vietinių to meto Detroito anarchistų ir jipių. To ir pakako nutraukti storas ir kvailas ap(si)ribojimų grandines. Pakeisti skonio sampratą. Įsimaišyti tarp taikių hipių ir sukelti spalvingą, purviną, šoko terapijos fiestą. Išjudinti katile sustingusią košę. Įpilti ten laisvės ir aistros. Suteikti rėmus ateityje atsirasiančiam metalui. Padaryti pankroko prototipą. Gerai nusispjaut ant viso neteisybės š***.
Žvilgtelkit atgal dažniau, vaikai.

MC5 Gateway
"Kick Out the Jams" @ YouTube
"Ramblin Rose" @ YouTube
The Stooges/Iggy Pop Official
Up Against the Wall Motherfuckers @ Wikipedia :)

"Kick Out the Jams"

United Future Organization - Dans ce Desert (2000)

Ar seniai ragavai Japonijos? Japonijos, nelabai kvepiančios Japonija? Japonų su prancūziška Saint Germain Cafe maniera? Ne?
Paveizėk. Čia Tau ne sake, nei šildyti nereikės. Viskas nuslys skaniau. Čia UFO - United Future Organization.



Viskas prasidėjo 1990 metais, kažkuriuose Tokijo pogrindžio klubuose, kuomet ten pirmą kartą sutraškėjo "I Love My Baby (My Baby Loves Jazz)" plokštelė. Pasipylė nuostabūs džiazo sąskambiai. Prie pulto stovėjo daug žadantis trio: japonai Tadashi Yabe, Toshio Matsuura ir prancūzas Raphael Sebbag. Praėjo dar keli metai ir šiuos vardus jau žinojo vakarų Europos ir Niu Jorko džiazo kavinių lankytojai, kuriems šis saldainiukas iš pačių rytų atrodė tikra staigmena...
UFO mielai ir gerai tvarkosi su "savo arkliuku". Arkliukas - kvapnus, modernus rūgštinis džiazas (acid jazz), prisotintas malonių britiškojo trip-hop elementų. Proveržiais čia suskamba latino, bossanova, funk motyvai. Muzikiniai džiaugsmai atpalaiduoja ir neduoda kavytei atvėsti.
Šiandienos acid jazz/nu-jazz scenos dievukai kaip Kyoto Jazz Massive, Jazzanova, Nicola Conte, dZihan & Kamien po truputį stumia savo pirmtakus į užmarštį...bet..jau kuris laikas mėgaujuosi ledendiniu, geriausiu UFO įrašu - "Bon Voyage". Šiandienos daina būtent ir yra iš šio albumo.
Japoniškai prancūziška - miela be galo. Neužmiršit.

"The Planet Plain" @ YouTube
"United Future Airlines" @ YouTube

"Dans ce Desert"

Reverend Horton Heat - Baby I'm Drunk (1998)

Metu į "Ausinuką" vieną iš geresnių ir mažiau žinomų kozirių. Apie šį, Tave iš koto išversiantį, stilių dar nerašiau. Užtat, dabar surask minutėlę, paskaityk ir paklausyk. Čia psychobilly ir rockabilly, priešakyje su Reverend Horton Heat.



Ką gi. Vienareikšmiškai galiu teigti, jog psichobilis yra vienas geriausiai užpakaliukus ir kojytes krutinančių muzikinių stilių. Čia rasi ir kada galva papurtyt, ir kada "pasipogint", ir kada sušokti svingą ar rokenroliškus judesiukus, kaip "rock step, triple step". Kojos pačios kilnojasi. Unikalus dalykėlis.
Moksliškai teigiant, psychobilly yra pankroko, 50ųjų rockabilly, bliuzo, rokenrolo mišinys. Būtinas kontrabosas. Ir "pompadoriška" šukuosena.
Susiformavo Anglijoje, kartu su visa pankroko banga - 70aisiais. (Taip, taip...visa muzika yra hibridinė.. Hibridai iš hibridų, o iš tų hibridų - dar vieni hibridai. Taip, jau yra, maišosi kultūros, rasės... O populiariajai muzikai nuo to tikrai ne blogiau. Netgi geriau. Polinkis maišyti veda į puikius naujus ir įvairialypius stilius).
Pristatau Jums vienus ryškiausių šios scenos atstovų - amerikiečius Reverend Horton Heat. Tai nuo 1985 metų svinguojantys humoristai, save pristatantys kaip "country-fed punkabilly". RHH ypač populiarūs įvairiuose garso takeliuose. Jų muzika lankėsi Flinstountų, Eiso Ventūros filmuose ir dar krūvoje populiarių kompiuterinių žaidimų, kaip "Tony Hawks" serija, "Guitar Hero", "Motorstorm" ir bla bla bla, ir tė tė tė.
O dabar galite pasimokyti, kaip profesionaliai reikia teisintis dėl savo neblaivumo, mielieji jaunuoliai. Krestelkit savo darbo alinamus klubus pagal šiuos karštuolius.

Reverend Horton Heat @ MySpace
Psichobilly @ Wikipedia (EN)

"Baby I'm Drunk"

Soundgarden - Black Hole Sun (1994)

Krypstant į asmeniškumus, galiu pasakyti: pristatysiu savo mėgiamiausią grunge grupę ir bene mėgiamiausią savo mamos dainą.
Užeik į artimą širdžiai sodą. Tai - Soundgarden. Čia rasi Savo kampą.



Keista, bet dar pamenu, kaip būdamas gal kokių 5 metų čiupinėjau šviežiai nusipirktą tėvelių kasetę. Labai keistas ir baugus atrodė man tada jos viršelis. Muzika keista, nepatraukli... O tėveliai ją pasikvietę draugus perklausė, kažką apie skambesį kalbėjo, jiems, matėsi, patiko.. Lenda akimirkos dabar kadrais, padrikai. Tai buvo Soundgarden - "Superunknown", turbūt geriausias šių Sietlo vaikinų darbas. Matyt, kažkokie, praeities įtakoti pasamoningi veiksniai, vaikystėje nenoromis klausytas labiau į alternatyvų metalą linkęs grunge, ir lėmė tai, jog Soundgarden aš pamėgau labiau nei kokią Nirvaną. Paradoksalu, bet taip jau atsitiko.
O dabar...visad nušvintu kur nors išgirdęs Soundgarden. Apima keistai jauki euforija, pakyla spaudimas, kažkuriame minčių stalčiuje nejučiomis mintyse imu dėlioti kokį nors savitą, kreivą (tradicinį) "žvyro" dainos klipą (kad lengviau įsivaizduotumėte, žiūrėkite žemiau pateiktuosius), vaizdus. Įaugo. Tik čia Chris'o Cornell'io balsas skamba taip tikrai (dabartinė jo grupė Audioslave man nesukelia tiek teigiamų pojūčių).
Tegul Tave įsiurbia Black Hole Sun. Ta akimirka apsals.
Jei esi Tai bandęs - prisimink.

Soundgarden @ Wikipedia (EN)
"Black Hole Sun" @ YouTube
"The Day I Tried To Live" @ YouTube
Audioslave @ Wikipedia (LT)

"Black Hole Sun"

Ted Nugent - Cat Scratch Fever (1977)

O Šitas Vyrukas labai mėgsta pupytes, katytes, save, savo Ameriką, savo šautuvus, savo gitaras ir sulaukęs senatvės gailisi, jog netarnavo Vietname. Simaptijų (bent jau man) tuo jis nekelia, bet grojo Šitas Vyrukas velniškai gerą rokenrolą. Ir aš už tai jam atleidžiu. Šitas vyrukas yra Ted Nugent.



Super-jankis Tedas visada stiprina atitinkamus ispudžius. Ypač, žvelgiant į galingus 60ųjų ir 70ųjų amerikietiškus sportinius automobilius, beūžaujant su rokenroliška draugija rokenroliškame vakarėlyje, kuris kvepia nostalgija "Gimiau per vėlai"... Apskritai, geriausią tokios muzikos sielą man atspindi filmas "Dazed and Confused".
70's. Taip, tai ir yra toji dvasia. Prie sąrašėlio dar pridėkime Foghat, Thin Lizzy, Deep Purple, Lynyrd Skynyrd, Rick Derringer, The Allman Brothers Band..ir būtų galima išeiti iš proto.
Čia - kiečiausias Gonzo (pravardžių turi jis "n") kūrinys.
Neužsikrėsk tik!

"Cat Scratch Fever"