At the Drive-In - Enfilade (2000)

"Ausinukas" vaišina(si). Už gyvuosius ir už mirusius. Mirę judesiai, metaforos ir pavyzdinga polidipsija į realią idėją ar emociją. Viskas užrašyta, išlikę. Liudija, nemeluoja, siekia tavęs.



Tai, be ko nebūtų dabartinio post-hardcore'o, nebūtų kultinių Mars Volta. O gal ir pasaulis būtų ramesnis.
Be "dalele tono nuo melodijos belaviruojančio šaižaus filosofinio analizavimo", be sudėtingų ir ne visiems įkandamų smegenų papurtymų, be išjudinančio progresyvaus aštrumo. Bet deja, tai buvo.
Mano maži asmeniniai herojai ir truputį idėjiniai idealai - Omar Rodríguez-López ir Cedric Bixler-Zavala. Už parašytas velniškas El Paso poemas, muzikinius riešutėlius ir sugebėjimą įtikti komplikuotai nuotaikai.
Nekelia didelių abejonių, žavi be didelių argumentų. At the Drive-In.
Įvertinti, aukštinti. Buvę, mirę. Prikeliami. Klausomi nesinchroniškai reguliariai, užpildantys ir mylimi labiau.
Supraskite būtinybę paklausyti Enfilade - skambina Iggy Pop'as.

"One Armed Scissor" @ YouTube
"Quarantined" Live @ YouTube
At the Drive-In @ Wikipedia (EN)

"Enfilade"

Tad Robinson - Too Late To Turn Back Now (2004)

Su krentančiais nudžūvusiais vyšnių žiedlapiais pradedamas tiesusis pasiruošimo pusmaratonis "Bliuzo naktims". Intereso vedamas bandžiau apžiūrėti vieną iš šiųmetinių headliner'ių.



Visų pirma, tos liaupsės oficialioje Bliuznakčių svetainėje apie Tad Robinson pasirodė perdėm išpūstos ir abejones keliančios. Nusprendžiau pats įsitikinti iš kokio gi molio drėbtas Tadukas.
Na ir ką. Ir įsitikinau. Džiugu bus matyt ir girdėt jį. Ir panašu, jog tai ir bus būtent pats kokybiškiausias ir profesionaliausias pasirodymas šiemet Bliuzuose.
Kažkas pasakys, kad va, baltasis, nieko gero iš to...bet, dievaži, klausydamas muziką tikrai negalėčiau to pasakyti. Netgi dėdėje Internete kol kas teko skaityti tik teigiamų atsiliepimų ir matyt visumą susiliejančią į du žodelius "highly recommended". Žvaigždutės.
Tad Robinson ganėtinai įdomus savo labai puikia bliuzo ir soulo kombinacija. Ir modernumu. Tai ne senukų kopija. Bliuzas kvepia šviežumu.
Receptas? Kažkas panašaus į.... Jauni Marvin Gaye su Buddy Guy čia ir dabar.
Gražu gražu. Recommended. Highly.
Čia, vienas iš saldesnių jo repertuaro gabalų. Kartu su legendiniu Otis Clay fone.

"Did You Ever Wonder?" @ YouTube
Tad Robinson Band @ MySpace
Bliuzo Naktų oficiali svetainė

"Too Late To Turn Back Now"

Glenn Hughes - You Kill Me (1999)

Tik 'plačiai' atmerktos akys gali nepastebėti dalykėlių esančių visai šalia. Šį kart, dar vienas smagus ir karštas atradimas iš tėvų CD lobyno, besiklausant drauge. The Voice of Rock - Glenn Hughes.



Titulas - pelnytas. Patirtis - milžiniška. Bosinės gitaros ir balso technika - laisva, įvairiapusiška, išskirtinė ir virtuoziška. Vardai - Trapeze, Deep Purple, Black Sabbath. Jaunatviškumas, produktyvumas ir energija - pavydėtina. Tokie jau tie britiškojo hard roko grandai.
Tačiau Glennas Hjūzas tikrai nevertas likti šešėlyje už tokių vardų kaip Ian Gillan, Tony Iommi ar Ronnie James Dio.
Kodėl? Glennas ypatingas ir savitas. Ir jis Yra dabar. Būtent jo savitumas labai glosto mano muzikinį skonį. Tai didelė funk ir soul įtaka muzikoje. Atlikimas - nuo sunkiojo metalo iki lengvo melodiško roko ar funk roko. Pastarasis - Glenno kūryboje nuo pat jaunų dienų.
Sėkmingi soliniai, eksperimentiniai projektai, koncertiniai turai, bendri darbai su jaunais muzikantais, tarp kurių randame John Frusciante, Chad Smith, Jerry Cantrell, Mark Kilian, Dave Navarro ir dar gyvą peklą kitų.
Tai yra tikrasis profesionalumas. Ir puiki, aistringa, bei aštri muzika.

"Love Communion" (2008) @ YouTube
"Soulmover" (2005) @ YouTube
Glenn Hughes @ MySpace

"You Kill Me"

The Undertones - Here Comes The Summer (1979)

Kaip turėtų būti jėga būti aštuntoku, valgyti plombyrą ir svajoti apie nuotykius, mergaites. Ir be proto laukti vasaros, nekantriai išspaudžiant spuogą ir skaičiuojant belendančius plaukus ant laibų kojų.



It's just simply amazing to fell in love with guys like these. Ir turbūt genialesnių paaugliškų himnų vasarai neįmanoma sukurti, nes pop punk'as yra tam tiesiog sutvertas.
The Undertones. Pastatykime šalia dar The Ramones, Buzzcocks ir Sex Pistols, ir turime nenugalimąją '77 punk armadą, iki dantų ginkluotą trijų akordų derinukais, tiesiais, it spyris į kiaušus, žodžiais ir margais ženkliukais.
Jei kam nors jie pasirodys visiškai vienodi - pareis tiesus spyris į nevermind kiaušus. Spirtų, jei galėtų, ir John Peel. Nedrįsk taip sakyt, nes taip tiesiog nėra.
O Andertaunsus visad pažinsi iš retkarčiais mergaites suvimdančio, bet nuostabaus drebato/vibrato balso ir tiesių, it spyris į kiaušus, vargoniukų.
Užsitempk glaudes, šok į pliažankes ir užsidėk rožinius akinius. Nors retkarčiais. Nes vasara ateina. Tiesiai, it spyris į kiaušus.

"Teenage Kicks" @ YouTube
"It's Gonna Happen" @ YouTube
The Undertones Official

"Here Comes The Summer"

Bill Withers - Ain't No Sunshine (1971)

Beieškant "rezultato" galima pamesti viską, klupti žemyn ir maišytis su purvu. Teprikelia paprastumas ir tikrumas. Iš vidaus, nesididžiuodamas ir stipriai. Laikui nepavaldus, prie širdies.



Bilas Vitersas. Kažkodėl norisi sakyti Bilis, bet...
Bilas gyveno (ir tebegyvena) kantriai, nieko perdaug nesitikint.
Augo mažame miestelyje. O būdamas mano metų, jau buvo spėjęs vienerius metus atitarnauti kariniame jūrų laivyne. Dainavo ir rašė jis tyliai, sau. Atitarnavęs savo jaunystę, įsidarbino Boeing'ų tūlikų surinkėju. Ramiai, kantriai darbavosi, o tuo pačiu metu, kažkur, padainavęs kavinėse, sulaikė pasiūlymų. Rimtų pasiūlymų. Bilas nebuvo naivus, tačiau sutiko. Pasikliaudamas vien tik savimi ir savo galva, stengėsi elgtis atsargiai, nemetė darbo net ir sulaukęs didelio populiarumo.
Muzikos industrija jam atrodė nepatikima ir fiktyvi...nors būtent ji jį ir padarė amžinu. Amžinose dainose, amžinas (gražiai skamba tas žodis, argi ne..?), šimtais lūpų dainuojamas.
...Nepulkit visa galva. Kad nebūtų kirviu į dugną.

"Use Me" @ YouTube
"Ain't No Sunshine" @ YouTube
"Ain't No Sunshine", Maroon 5 cover @ YouTube

"Ain't No Sunshine"

Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu - Šunparkis (1991)

Gyvenime - vien menki juokai. O tuo džiaugtis visai ir nereikia. Iki apsišikimo besiversdamas per galvą vistiek nesugadinsi dolarocentrinės santvarkėlės. Nedaryk kičo. Griebk ir bėk. Jausk. Siūlau brangenybes!



I.V.T.K.Y.G.Y.G. - tamsaus alaus rekordų knygoje, kaip ilgiausias lietuviškas grupės pavadinimas. O aš visai būčiau mėgęs ir jų atsarginį variantą - "Užmušk savo artimą, nes ateis tavo tolimas ir užmuš tave".
Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu - Lietuvos avangardo scenos mohikanai ir vyriausi vėliavnešiai. Ir patys pirmieji. Anno 1988.
Jeigu mažylius Vampire Weekend pavadinau idiotais, šiuos derėtų išvadinti ... genijais. (Aš mėgstu blogus pavyzdžius).
2005 metais grupė neteko savo sielos, surrealistinio bomžo ir nuostabaus menininko - vokalisto Baro. O tai senių nesustabdė. Netekę savo šeimos nario jie varo toliau.
Spėkit, kas per velniai pradėjo "Kunigunda Lunaria"..?
Šįkart - priimami pasiūlymai iš visos Lietuvos koncertams. Daromas "TURAS XXI".
Daug aušinti burną apie šias lietuviškas vertybes ir grožybes neleidžia mano apverktina kompetencija.
Kas mylit, tas mylėkit, kol dar turim. Antraip - įvertinkit ir pajauskit. "Kaifas kaifas kaifas".

I.V.T.K.Y.G.Y.G. oficialus puslapis
Baro interviu @ Dangus.net
Baro interviu @ Culture.lt
I.V.T.K.Y.G.Y.G. @ Ore.lt Grotuvas

"Šunparkis"

Vampire Weekend - Campus (2008)

Palaimingai sugrįžtu į normalų socialinį ratą. Susigrąžinęs muziką. Raginamas, ir vos ne vos gyvas išlipęs iš alkoholizmo, paleistuvystės, narkomanijos, bei ligų liūno. Pražysiu (ir vėl) pavėlavęs kaip koks baltas žirnis rugiuos. Check this out.



Tekštelsiu Jums po nosim pavasarinių skanėstų. Iš New York'o..! Ir vėl ir vėl.
Miestas, kuris per apokalipsę sugrius pats pirmas, yra neišsemiamai produktyvus. Jis mums pagimdė Vampire Weekend.
Bernužėliai - aptikti netikėtai ir nustebinę. Atslūgus indie trend'o pagrindinėms bangoms (bent jau aš manau, kad daugiau nebus), jie lipa į Atlanto vandenyno krantus, kaip išskirtiniai ir kantrūs moliuskai ir maskatuoja galūnėmis - ei, mes kitoki. Čia tai tiesa. Kokie idiotai galėtų maišyti afrikietiškas rumbas su Vivaldžiu? Šitie sugebėjo. Primalė dar ten visokio post pankiškumo, jaunatviško maksimalizmo ir geros nuotaikos. Kritikuoju..? Not.
Gavosi labai gerai. Kaip grupei, kuri prieš tai varė repą, labai gerai. O dar ir kiti, beveik tokie pat kieti kaip ir aš, dėdės, iš Britanijos ar kur kitur, Jums tai patvirtins.
Patikėkite, girdite tai tikrai ne iš pačio didžiausio indie mėgėjo.
Gaivi muzika - gaiviai Gegužės pabaigai! ...arba į tarpus tarp egzaminų.

"A-Punk" @ YouTube
"Mansard Roof" @ YouTube
Kanda Bongo Man @ LastFM

"Campus"

Atheist - Unquestionable Presence (1991)

Grupė, kurios atsikūrimas 2006 metais nuvilnijo tarp visų death metalo gerbėjų, paliko žymę ir manyje. Būtent tais metais aš pirmą kart rimtai susidomėjau ir išgirdau Atheist. Tariu šį vardą ramiai, pasitikėdamas savimi ir jais, nes dėmesio Atheist yra tikrai verti. Ir tikrai ne tik tarp metalistų.



Atheist istorija prasidėjo dar 1984 metais - metalo klestėjimo ir skilimo į skirtingas stovyklas metu. Tuo metu JAV kaip tik užgimė progresyvioji death metal atmaina - technical death metal. Kuo tai skyrėsi nuo elementaraus brutaliojo death'o? Taip, technical'as išliko brutalus. Tačiau visa kita - papuolė į eksperimentavimo peklą. Pasikeitė tradicinio death'o dainos sandara, tempas tapo nebe stabilus ir nenuspėjamas, o gitara ir bosas šuoliavo muzikiniais stiliais nuo jazz iki bossanovos prigirdyto hard roko it kokių "pusmocarčių" valdomi. Piktasis alaus ir headbang'o dėdė death metal tapo progresyviu ir intelektualesniu. Būtent Atheist (kartu su Cynic, Death, Suffocation...) ir tapo vieni garsiausių ir gerbiamiausių tech death sferoje. Už lotyniškus ritmus, džiazovas harmonijas...ir, aišku, riebius metalinius rifus.
"Ausinukas" turi garbės Tau pagroti fundamentaliųjų Atheist bene geriausio albumo bene geriausią gabalą. Suklusk. Gerbk.

"Mother Man" (Live Wacken 2006) @ YouTube
"An Incarnations" (Live 1992) @ YouTube
Official Atheist
Technical death metal @ Wikipedia (EN)

"Unquestionable Presence"

Arina ir Veto Bank - I Love You (2002)

Banalios, bet vis dėl to gerbiamos ir galingos Šv. Valentino dienos proga "Ausinuke" - tikra daina apie meilę. Atsiras manančių, jog eina velniop tokie sakinukai, nes meilė - šūdas. Lai jie ir išjungia. Tačiau, viliuosi, dauguma vis dėl to tiki, jog ne tik barščių puodas ir balažin koks oras valdo mūsų svietą.
Na, o čia vardas, kurio pristatinėti beveik nereikia - Lietuvos bliuzo karalienė Arina ir grupė Veto Bank.



Kad šita kompanija dar tikrai gyva, šią vasarą galėjo įsitikinti visi norintys. Čia (ten) mes matėme švytinčią (ir įsimylėjusią) Ariną ir brandžiai šviežius jos vyrus. Vis dar verdančius puikią "bliuzasriubę". Vis sušmėžuojančius tai Palangoj, tai dar kažkur...aišku, nebe taip kaip kadais. Užtat visada Varniuose.
Mano pirmoji pažintis su Arina? Žinote...kiek save atsimenu, ir kiek neatsimenu...bet žinau aš ją tikrai nuo mažų dienų. Patiko tada, ar ne, čia jau kitas klausimas. Vertinimas, kaip ir suvokimas, atėjo su laiku... Menu, vartant 1992 metų "Nemuną", klausant mamos postringavimų, įrašų. Bet jau irgi senai.
O dabar...tik belieka melsti, kad Dievas duotų "Bliuznaktes" ir mes vėl galėtume rimtai pašokt (nebūtinai lietuje) kartu su Arina (kuriai dabar reikėtų palinkėti sėkmės jau kasmetiniais patapusiuose "duetuose").
Mylėkit vieni kitus ir tėvynę, vaikai. Ir nėr čia ko vaidint.

Arina ir Veto Bank (Live '96) @ YouTube
"Iššūkis Žvaigždėms" @ LRT.lt

"I Love You"

Alina Orlova - Vaiduokliai (2008)

Kiek atslūgus ir nurimus laukinio šuns dingo sukeltam ažiotažui, šiltą ir pagarbų plotelį "Ausinuke" skirsiu Alinai Orlovai.
Taip taip. Rašė apie ją ant kiekvieno kampo.
Ne ne. Negaliu atsisakyti parašyti ir pats...nes kol kas..apie kažką kitą rašyti tiesiog nesinori.
Neišeina iš galvos "Laukinis Šuo Dingo".



Kad tai neeilinis muzikinis reiškinys Lietuvoje, manau, pritars daugelis, kas bent girdėję Aliną. Tiesa, ne visi pritars teigiamai. Iškart po albumo pasirodymo, teko išgirsti, pamatyti tikrai prieštaringų vertinimų. Tik...tie, kurie sekė Aliną, ir jos muziką dar prieš porą metų, sekė jos kūrinėlius, jais žavėjosi - neišsižadėjo šio mažo stebuklo ir dabar. Abejingiausi šiuo klausimu - naujieji klausytojai. Deja, gerbiamieji skeptikai ir kritikai, turiu jus nuvilti. Esu aš iš tų pirmųjų, ir mano vertinimas bus tikrai teigiamas.
Alinos darbas man suteikė nemažai šiltų ir gerų emocijų, bei minčių. Visų pirma - pagaliau džiaugiuosi kokybišku įrašu! Visų antra - esu sužavėtas praplatėjusiu skambesiu, išgirstais keleto naujų instrumentų garsais (akordeono, smuiko, bosinės gitaros, perkusijų, šen ten šlakelio šiltos "elektros"), ir naujų, negirdėtų kūrinių, kurių albume yra dauguma. Visų trečia - Alina išliko Alina. Tai ir yra svarbiausia.
Labai tikiuosi, kad užgriuvusi saldi šlovė ir meilė nesusuks nuostabios raudonplaukės galvos, o mes ir toliau tikėsim, jog vasaris nebus amžinai, ir kaip "visa tai" nesvarbu...
"Vaiduokliai" - labiausiai įstrigusi albumo nauja kompozicija. Jau niūniuota ir išmokta groti.
Paklausyk ir įsigyk.

Alina Orlova @ MySpace
"Apie tai, kaip Alinos Orlovos "laukinis šuo dingo" šv. Kotrynos bažnyčioje" @ G-taškas.lt
"Laukinis Šuo Dingo" - pirmasis Alinos Orlovos kūdikis @ music.lt

"Vaiduokliai"