The American Dollar - Second Sight (2010)

"Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, - štai kur ieškotina didžiausio supratingumo." ~Konfucijus


Tai mano mėgiamiausia, iš nepatraukliausią pavadinimą turinčių sąrašo, grupė.
The American Dollar duetas į mano akiratį pakliuvo dar prieš porą metų, kuomet turėjau galimybę perklausyti jų albumą "A Memory Stream". Jau tada į vietinės reikšmės populiarumą pretenduojantis mokyklos draugų duetas man pasirodė daug žadantis. Neklydau.
Šiandien The American Dollar galima statyti greta stipriausių instrumentinio post-roko ansamblių. Per porą metų grupė, aktyvios veiklos dėka, sugebėjo suburti nemenką savo muzikos gerbėjų ratą.
Pirmąją šių metų dieną pasirodė naujausias pilnas niujorkiečių darbas - albumas pavadinimu "Atlas".
Iš pažiūros mažai kuo besiskiriantis (o ir nereikia beatodairiškai blaškytis) nuo ankstesnių įrašų, bet sugebėjęs mane pamaloninti.
Visa dueto kūryba yra be galo vizuali, kinematografiška, organiška ir išraiškinga (tai yra puikiai išnaudojama kuriant grupės klipus!). Šių savybių nei pridursi, nei atimsi iš jų. Vis tik, albume "Atlas" galima išgirsti dar labiau pabrėžtus elektrinius ansamblio kaprizus ir gaidas. To rezultatas, drįstu teigti, teigiamas - išryškintos ritminės sekcijos, sustiprinta euforiška muzikos atmosfera. Gardu.


"Anything You Synthesize" @ YouTube
"Oil And Water" @ YouTube
The American Dollar @ MySpace

"Second Sight"

Saul Williams - DNA (2007)

Supuvęs konformizmas. Susibendravardiklinimas. Pasyvumas. Jų neištrina nei laikas, nei nuodai, nei jokia kita galia. Frustracija gali veržtis begaliniais kiekiais, tačiau tik ryžtas, šviesios mintys ir suvokimas padeda siekti tikslų.


Poetas, rašytojas, kovotojas už žmogaus teises, pacifistas, intelektualas, aktorius, slam poetry aktyvistas, filosofas, veganas, muzikantas. Tai tik keletas stambių dalykų, apibūdinančių unikalią Saul Williams asmenybę.
New York'as. Saul'as čia padėjo pirmus pamatus savo karjerai - pradėjo rašyti poeziją, kurti muziką, baigė aktorystės mokslus. Čia subūrė slam poezijos komandą. Čia susilaukė dukters. Čia mylėjo, nekentė. Gyveno.
Saul Williams yra išleidęs keturis savo prozos ir poezijos rinkinius, nusifilmavęs daugybėje juostų (viena jų - 1998 metų kultinis nepriklausomas filmas - "Slam"), bei, kas man aktualiausia ausinuke, išleidęs šešis grieko vertus muzikinius albumus.
Kaip tai skamba? Gaivališkai, įdomiai ir protingai. Paskutinis, įvairiaspalvis, 2007 metais internetiniu nemokamu pavidalu išleistas albumas "The Inevitable Rise and Liberation of Niggy Tardust" - tai energingo hip-hop'o ir industrinės elektronikos sintezė, pasitinkanti tave teisingomis mintimis, įdomiomis metaforomis, rašytojui būdingu žodiniu išradingumu ir meistriškai sumodeliuotais bytais ir garsais. Šiandien - vienas šio albumo mažų šedevrų - ir čia.
Vertas išgirsti ir pripažinti.


"List of Demands (Reparations)" @ YouTube
"Black Stacey" @ YouTube
Oficialus Saul Williams puslapis

"DNA"

Rotary Connection - Respect (1969)

Kodėl drąsa nyksta? Konstruktyvus spontaniškumas? Iš(si)laisvinimas? Ilgainiui šie reiškiniai atsidurs raudonojoje knygoje greta "budės" dalgiui galąsti ir tyro vandens. Be pakaitalų.
Tačiau ieškantys randa. Pasidavę instinktyvumui, ištraukę gūsį drąsos iš slėptuvių.
Ir laimi.


Ne, ši grupė nesugriovė senos santvarkos. Ne, nei vienas šios grupės kūrinys neužkopė į populiariausiųjų dešimtuką.
Tačiau Rotary Connection savo laiku tapo rasinės vienybės simboliu muzikos industrijoje. Tai buvo vienas iš nedaugelio "mišrių" ansamblių. Tai buvo ansamblis, kuris šokiravo ir stebino. Pvz.: Rotary Connection 1968ųjų albumo viršelis buvo padabintas Vietnamo kare sužalotu, kraujuojančiu Kalėdų seneliu.
Rėmus laužiusi čikagiečių grupė grojo eksperimentinį juodųjų soul'o, ritmenbliuzo ir baltųjų roko muzikos mišinį, prisotintą didele doze psichodelikos ir taikos revoliucijos dvasios.
Čia, kaip muzikinė asmenybė, pilnai susiformavo soul'o dievaitė - talentingoji Minnie Riperton (grupė tapo ir jos besikuriančios šeimos židiniu - čia ji susipažino, o vėliau ir ištekėjo už ilgaplaukio, hipių judėjime besisukusio baltojo kompozitoriaus ir prodiuserio Richard Rudolph).
Rotary Connection repertuare labiausiai buvo vertinami originaliai, skoningai ir velniškai įdomiai atliekami populiarios muzikos koveriai. Vienas ryškiausių - Otis Redding'o parašytas ir Arethos Franklin išgarsintas kūrinys - "Respect".
Laisvė muzikai, norams ir mintims.


"Want You To Know" @ YouTube (mieliausias!)
"Les Fleurs", Minnie Riperton @ YouTube

"Respect"

Céu - Grains De Beaute (2009)

Ne. Nėra smagu kalbėti apie darbus ir jų nedaryti. Ne. Nėra smagu būti pervertintam, ten kur neturėtum, ir nuvertintam, kur tikrai gali. Ne. Nėra gerai pamiršti santykį, mintį, žodžius. Ne. Ne, dėl to, kad nenori. Ne. Neverta dėl to plėšytis, tačiau. Taip. Tai yra pakankamai svarbu.



Nors vakar giliai ir jautriai suparino mane tas visur matomas dviejų pirštų rodymas fotografuojantis, kilęs, jei neklystu, iš Japonijos (?), tačiau šiandien vis viena traukia aprašyti šiek tiek world muzikos.
Céu portugalų kalba reiškia "dangus", tad šiandien aš duodu dangaus jums. Tiesiai iš saulėto, apšnerkšto, didžiulio bei įdomaus San Paulo miesto. Šis dangus ypatingas tuo, jog yra moteriškas, seksualus ir velniškai jaukus.
Maria do Céu Whitaker Poças gimė tais pat metais, kuomet ten lankėsi Jonas Paulius II, o septyni didžiosios Brazilijos mažieji piliečiai buvo jo sutikime sutrypti ir patraukė dangun.
Tiksliai apibūdinti Céu būtų be galo sudėtinga ir klaidinga. Visų pirma šiame danguje tu sutiksi elektrinį džiazą, samba, soul, afrobeat'ą, tada - truputį roko viražų, regio vibracijų, hip-hop'o fragmentų ir klasikinės muzikos trupiniukų. Prie šios kompanijos prisijungs malonus moteriškas balsas, saulę ir jūrą nuo seno primenanti portugalų kalba, bylojanti "...about innocence, beauty, putting a little rhythm and happiness into life, taking it easy, sunshine and, above all, malemolência" (paskutinis žodis atitikmenų neturi jokioje kitoje kalboje - tai braziliško gyvybingo ir svinguojančio gyvenimo būdo apibūdinimas).
Praplėskime žvilgsnį toliau United Štacionar Amerika ar Un'aired Kingdom ribų. Pasaulis mažas. Tačiau didelis savo lobiais.


"Malemolência" @ YouTube
Céu @ MySpace

"Grains De Beaute"

Delphic - Doubt (2010)

Gera diena yra gera diena. Dažnumu nepasižyminti, tačiau užklumpanti negailestingai, pakelianti susmegusias sielos kertes nuo žemės, gerai išdaužanti veidelį, išblaškanti, gyva. Be ironijos. Svarbiausia, be ironijos. Nepraspjauk, griebk jautį už ragų ar už kito galo ir išnaudok tokį laiką.



Atėjo laikas aptarti pienburnius.
Kebloka šamaniškai prognozuoti, ką mūsų muzikinėms padangėms ir padugnėms atneš naujieji metai, tačiau, tendencijas įžvelgti galima.
Praėjusio dešimtmečio pabaiga, nuo pat nu-rave sprogimo UK (turiu omeny, tikro sprogimo - greitai užsidegė - greitai išnyko), mus džiugino kasmetiniu vienos stiprios indie/elektronikos/pop stilių skambesį propaguojančios grupės pagimdymu. Užtenka pažvelgti į paskutinius tris metus paeiliui: Klaxons, MGMT, Empire of the Sun. Nuojauta kužda, jog šie metai išimtimi nebus. Vieni iš mano numatomų realių kandidatų šiais metais užimti šią poziciją - daug žadantys mančesteriečiai Delphic. Lyginant su pirmtakais - Delphic atsisakė afišuojamo ekscentriškumo. Sunku pasakyti, ar post post post things, naujoji psichodelika, lengvoji anarchija jau išėjo mados, tačiau Delphic turi kiek kitokio žavesio. Pacituosiu, ką trijulė sako apie save: "the future sound of Manchester mixing euphoric electronica with anthemic songs for a post dance world".
Taip, patvirtinsiu, Mančesteriu jų muzika tikrai dvelkia. Taip, skambesys tikrai platus ir įdomus.
Ir akmuo į mane iš tų, kurie teigia, jog elektronika su roku dera šūdinai - britų rokenrolas dar nuo Makartnio ir Planto (o vėliau ir nuo pačių post-punk/synth-pop dievukų) laikų reguliariai mylisi su sintezatoriais. Tai nėra tuščia, tai turi šaknis. Ką jau kalbėti apie Mančesterį.
Aš sakau, kad Delphic yra kokybiška, stipru, skambu. Jų pilnas debiutinis albumas pavadinimu "Acolyte" pasirodys lygiai už savaitės. O kol kas, siūlau į sveikatą išgirsti (išvysti) energingą trečiajį Delphic singlą - "Doubt".


"Counterpoint" @ YouTube
Delphic @ MySpace

"Doubt"

Molecule - Melody Nelson (Serge Gainsbourg) (2009)

Labas. Aš vėl gyvas. Ir truputį atsinaujinęs. Kaip ir mano kambario kolega minėjo - nauji metai, naujas dešimtmetis - pretekstas pradėti. Sugrįžti prie senų idėjų, įgyvendinti, tobulėti. Linkiu to paties ir jums. Be didelių nuostolių, su dideliu pasitenkinimu.



Molecule tai persona. Molecule tai grupė. Molecule tai mintis. Kaip jis pats sako - "Molecule is "Part of me, part of you"".
Prancūzija jau daug metų garsėja kaip dub muzikos mylėtojų kraštas. Čia per kelis dešimtmečius susiformavo ir savitas dub skambesys, ir savita šios muzikos kultūra, kažkuo savo prigimti ir braižu net primenanti Bristolio trip-hop'o legendą.
Viskas prasidėjo dar 90ųjų viduryje, kuomet užgimė tokios gyvo dub grupės kaip EZ3kiel, Zenzile ar High Tone, kurios kartu ir prisidėjo prie Jungtinėje Karalystėje pradėtos elektrinio dub'o bangos, bet tuo pačiu ir sukurė visai kitokį muzikinį atspalvį.
Kuo ypatingas skambesys? Nepaisant to, jog muzika išskirtinai įrašinėjama gyvų instrumentų pagalba ir tokiu pat būdu atliekama koncertuose, prancūziškas dub'as turi gilų, melancholišką, romantišką, šiek tiek tamsų, džiazo subtilumu alsuojantį garsą. Visa tai apipinama daugiataučiu prancūzišku mentalitetu, urbanistinio gyvenimo pasakomis ir laisve.
Molecule yra man išskirtinai patinkantis prodiuseris. Šio paryžiečio kūryba yra kiek švelnesnė, pozityvesnė, skambesnė, tačiau išlaikanti prancūziškas dub'o tradicijas.
Siūlau paklausyti nemokamai platinamo Molecule kūrinio - seno gero šansonje Serge Gainsbourg kūrinio "Melody Nelson" remikso.




"Stereo feat. Nemo" @ YouTube
Molecule @ MySpace

"Melody Nelson (Molecule Remix)"

Kultiration - Harmoni (2007)

Pagrindai nesikeičiantys. Nemėgstamo praradimai-atidavimai, mėgstamo sugrįžimai. Išsimėsinėjimas iš pašonės, paliekant nepaliestą tik pačią giliausią sielos terpę. Be jokių trikdžių, instinktyviai, dvasingai, pagrindais gamtos sukurtais, nestipriai, tačiau su nemirštančia gyvastimi. Tokios tos mintys, kai lietuviškos vasaros.


Natūralumas. Tai žodis, savo šilta aura gaubiantis kolektyvą, kurį šį kart nutariau parodyti Jums. Prie šio nepaprastai gražaus žodžio galima pridėti ir dar keletą tokių, kaip: šiluma, gyvybė, harmonija, teisybė, etc. Kaip mama ir tėtė.
Kas yra Kultiration? Papasakoti sunku, tačiau patirti lengva. Tai ypatingą ir šiltą muziką kurianti grupė. Jei būčiau grubus žmogus, nemėgstantis pliurpti, ją apibūdinčiau tiesiog taip: skandinaviškos liaudies muzikos ir regio mišinys.
Būdamas savimi, sakau: čia neįtikėtinas, tačiau labai gardus ir harmoningas kokteilis. Sudėtis: roots reggae, skandinaviškas folk'as, pasaulio muzika, džiazas, dvi merginos, septyni vyrai, teisingos mintys, "gyvi" instrumentai, "gyvas" garsas ir daug širdies dėl skonio.
Tai - standartus sulaužęs kolektyvas, stulbinantis savo gebėjimu visus šiuos dalykus sujungti į vieną, nedalomą, tvirtą šaknis ir plačias šakas turintį medį.
Kultiration savo gimtojoje Švedijoje jau yra senai pagarsėję savo nepakartojamais (labai laukiu kada nors Lietuvoje!) gyvais koncertais, aktyvia veikla muzikiniame pogrindyje ir antgrindyje. Čia jie išleido krūvą savo įvairaus formato įrašų (tame tarpe ir dub'inių perdirbinių rinkinį). Per krūvą metelių Kultiration išliko savimi ir vis gaivina naujais (žinoma, gerais) savo darbais.
Gana skaityti - eime klausyti. Prisėsk po Kultiration medžiu ir pasimėgauk.

"En Timme Kvar At Lema" @ YouTube
"Ur Jord" (Live) @ YouTube
Kultiration Official

Grizzly Bear - Two Weeks (2009)

Patausok save. Patausok rankas, akis, liežuvį. Patausok galimybes. Patausok turėjimus. Patausok variantus. Patausok pinigus. Patausok lietaus debesis. Patausok arbatą ir cigaretes. Tik jokiu būdu netausok galvos, minčių, naktų ir norų.


Tai vaikinai, kurie savo garsais mane iškart nušlavė. Suderintais, psichodeliškais, lengvais, be kruopelės banalumo.
Brooklyn'as, New York'as. Čia nesiveisia meškos. Čia veisiasi pačio įvairiausio plauko žmonėsPfu!..žiurkės, valgančios pinigus, patogumus ir manheteno šviesas. Kaimo vaiko balsu kalbant. Tačiau miestas-apokalipsė užaugino dar vieną savąjį alternatyvios muzikos laukinį Grizlį. Galbūt, Grizlis ne toks jau ir didelis, galbūt, dar auga, tačiau letenas turi geras.
2004 metais susibūręs kolektyvas yra vienas iš dviejų "Warp" leidybinės kompanijos klientų, varančių visai ne house'ą ar elektroniką. Tiesa, žiupsnelio jos, dėl skonio, neišvengia. Grizlio garsas - išskirtinai "gyvas" Warp draugužių rate.
Kas tame garse ypatingo? Sunku suskaičiuoti naudojamų instrumentų, garsų, balsų žaismo gausą. Sunkiai nusakoma. Tačiau jokios maišalynės. Viskas harmoninga, delikatu ir tuo pačiu stipru. Beprotiška, bet saikinga ir konservatyvu. Užveda.
Visiškai nedvejodamas siūlau pasiklausyti visą vos prieš savaitėlę pasirodžiusį naująjį Grizzly Bear albumą - "Veckatimest". Malonumas garantuotas.
O čia - daugiausiai energijos savyje koduojantis ir ieškantis vidinių troškimų išsipildymo kūrinukas - "Two Weeks". Tebūnie, bent akimirką, lietuviškų birželio naktų himnas.

"Shift" (Live In a Paris Bathroom) @ DailyMotion
"Two Weeks" Live @ YouTube
"While You Wait for the Others" @ YouTube

"Two Weeks"

Marcus Miller - Free (Feat. Corrine Bailey Rae) (2008)

Kai painiavos išsipina, viskas aiškėja, bet be jokių aliuzijų į ramesnį gyvenimą. Kai tam tikras gyvenimo slenkstis kilsteli per aukštai (o, galbūt, ir per žemai nuleidžia), tave kaip mat pritrauks prie žemės, ten kur tavo vieta. Svarbu tik palaukti. O jei jau sulauksi - nei nepajusi.


Markusas Mileris. Vienas iš tų žmonių, kuriam nereikalingas nei pigus populiarumas, nei išsišokimas, nei mainstream'as.
Tai žmogus, kuris savo rankomis (tiesiogine ta žodžio prasme) išsikovojo didžiulį pripažinimą mūsų mažoje planetoje. Žmogus, kuriam teko dirbti ir muzikuoti su nesuskaičiuojama gausybe praeities ir dabarties džiazo, roko, rnb legendų. Žmogus, kurio Grammy statulėlių kolekcija sunkiai besuskaičiuojama. Ir visa tai pelnytai ir neperdėtai.
Marcus Miller groja klarnetu, saksofonu, klavišais, dainuoja, tačiau labiausiai žmonės myli jį, kai rankose žiba ir nuostabiai prabyla laikoma bosinė (nesvarbu, keturstygė, penkiastygė ar šešiastygė) gitara.
Kūrinys "Free" iš vieno paskutinių albumų, nėra pačio Markuso kūryba. Tai senutėlis klasika tapęs rnb daininikės Deniece Williams gabalas. Šį kart jis suskambėjo taip šviežiai, kokybiškai ir maloniai mano ausiai, kad priedainį niūniavau net(!) žiūrėdamas čempionų lygos finalą. Prie to prisidėjo ir greit įsimylima britų soulo/džiazo atlikėja Corrine Bailey Rae, su kuria susidūriau dar gerokai anksčiau nei su pačiu Markusu.
Laisvės Jums. Jau, beveik, atėjusios vasaros proga.

"Higher Ground", Live at Montreux @ YouTube
"I'd Like To", Corrine Bailey Rae @ YouTube
"Free", Deniece Williams @ YouTube

"Free (Feat. Corrine Bailey Rae)"

Savath Y Savalas - Pavo Real (2009)

Kuo ypatingesnis žmogaus liūdesys - tuo paprastesnis ilgesys. Bebaimis, bedalis, aitrus, bet prasmingas. Suprastas, nesuprastas, gyvybingas ar mirštantis. Ilgalaikis, trumpalaikis, skaudus ar saldus. Nesvarbu koks. Jei tik virsta troškimu, o ne troškuliu.



Viešėti pseudo-snobo rašomame pseudo-intelektualiame muzikiniame tinklaraštyje "Ausinukas" du kartus sugeba ne kiekvienas. Tiksliau, kol kas tik vienas. Tai - žavingas vyriokas iš Barselonos - produktyvusis ir originalusis Guillermo Scott Herren.
Savath Y Savalas - vienas iš daugelio Guillermo daromų projektų. Savath Y Savalas - vienas iš įsimintiniausių Guillermo daromų projektų.
Savath Y Savalas tai ne vien Guillermo. Čia yra ir Eva. Ir Roberto. Visi trys - katalonai. Ir tai jaučiasi.
Žmonės jų muziką apibūdina stebėtinai konkrečiai - "catalan acid-folk". O toks gurmaniškas pavadinimas savaime kelia apetitą.
Mano asmeninė patirtis su šia muzika prasidėjo šviežiausiu Savath Y Savalas darbu - "La Llama". Pavasario pradžioje, kuomet viskas taip stebina, kad niekas nebestebina, šis darbas taip pat stebino. Viskuo. Puikiai derantis gyvų, akustinių instrumentų ir švelnus elektroninis garsas, katalonų kalba, aplinkos pojūtis, sunkiai suvokiamas Guillermo Scott Herren garsų žaismas ir prie viso to derantis nuoširdus, šiltas vokalas.
Gardus kąsnis pasiilgusiems kažko neįprasto ir mielo sykiu.

"Zltimo Tren" @ YouTube
Savath Y Savalas @ MySpace
Prefuse 73 @ Ausinukas

"Pavo Real"