TV on the Radio - DLZ (2008)

Gyvenimo medus neduoda žiūrėti į ateitį. Gyvenimo medų reikia konservuoti. Arba perkąsti reliatyvumo teoriją, kad galėtumei stabdyti laiką. Gyvenimo medus suteikia ramybę ir neduoda ramybės.



Rugsėjo 23 dieną pasirodė niujorkiečių TV on the Radio naujasis albumas "Dear Science". Ramiai, tyliai, Lietuvoje neapkalbėtas arba mano tiesiog niekur nepastebėtas...
Prieš pat perklausant naująjį darbą, iš TV on the Radio nesitikėjau kažko ypatingo, nes nebuvau jų gerbėjas..ankstesnioji grupės kūryba yra įdomi, tačiau man, asmeniškai, sunkiai klausėsi. Kodėl? Dažniausiai klausydamasis muzikos arba jaučiu skambesyje harmoniją, kuri maloniai dirgina organizmą, arba ne. Čia jos rasdavau ne per daugiausiai, tad ir paklausiau nedaug. Taip, eksperimentinio roko gerbėjai turbūt duotų man per ausį, jog tokios muzikos negalima taip vertinti, bet...
"Dear Science" mane pagavo nuo pat pirmųjų garsų. Ir maloniai ištempė iki pat pat paskutinių. Taip, žinoma, pasukti galvą ir koncentruotis reikia, tačiau čia pajutau tą sunkiai apibūdinamą harmoniją, kuri man yra būtina. Albumas kompoziciškai sudėliotas praktiškai idealiai, kūriniai skirtingi, tačiau neiškrentantys iš visumos, o viskas kartu sudaro stiprų vientisumo įspūdį. Kampuoti kūriniai papildomi lyriškais, o šyziniai - melodingais. Ironija - nuoširdumu, filosofija - šiltu humoru. Išskirti vieną vienintelį ar keletą "vienintelių" - labai sunku Viskas tam tikrose vietose, subtiliai ir gardžiai.
Susidaręs tokią nuomonę, ne iš karto ryžausi vienareikšmiškai ją skelbti. Pasitikrinau. Nuojauta nesuklydo. Skirtingų leidinių kritikai "Dear Science" vertina kaip geriausią grupės darbą, ir galbūt netgi kaip klasika tapsiantį eksperimentinio/art/indie roko albumą.

"Dancing Choose" Live
"Golden Age"
TV on the Radio @ MySpace

"DLZ"

Raphael Saadiq - Love That Girl (2008)

Gyvenimas dėliojasi taip, kaip jam reikia. Tai įdomiai, tai painiai, tai paprastai, tai rudeniškai... Kartais pasiklystam, kartais džiaugiamės. Svarbu nematyti, kas iš kur tau loja, o eiti taip kaip reikia pačiam. Miau.



Mažai kam girdėtas vardas. Tačiau vardas, kuris neturėtų sukelti abejonių talento, kokybės ir gražios muzikos klausimu.
Savo muzikinę gyvenimo kelionę pradėjęs bažnyčios chore ir mokykloje (grojo bosine gitara) dar 70aisiais, Čarlis Rėjus Viginsas (vardas gimimo liudijime) nuo muzikos nebenusisuko.
Šį mėnesį išleistas albumas "The Way I See It" - turbūt bus ryškiausias ir populiariausias jo darbas, kuris tėra tik ilgos muzikanto karjeros aisbergo viršūnė.
Mažai kas pagalvotų, jog šis žmogus jau keliskart nominuotas Grammy apdovanojimams...tiesa, tik kartą kaip solistas.
Raphael Saadiq yra be galo gerbiamas ir žinomas neo-soul ir ritmenbliuzo muzikos prodiuseris. Jo klientų sąraše būta tokių vardų, kaip Whitney Houston, The Isley Brothers, jaunoji Joss Stone, The Bee Gees ar netgi Snoop Dogg...ir tai tik sąrašo grietinėlė. Galima pagalvoti, jog būtent dainų rašymas ir prodiusavimas yra tikrasis Raphael Saadiq pašaukimas. Tačiau...
Rafaelio solinė kūryba, ilgą laiką buvusi šešėlyje ir neišleista į plačiąsias mases, yra tikras skanumėlis. Tai yra tai, ką galima lyginti su ilgai brandintu geru vynu. Žmogus turintis, ką parodyti. Žmogus, neišdalinęs savęs ir nepardavęs už pigų populiarumą. Žmogus su iškirtiniu, estetišku ir sodriu aukšto tembro balsu, bei puikia boso valdymo technika.
O dabar klausom. Rafaelis Jus nukels į laikus, kai žydėjo Stevie Wonder'is, kai moterys už atlanto mylėjo Al Green'ą ir Marvin Gaye. Kai tariant žodį motown, suspurdėdavo melomano širdis.

"Skyy, Can You Feel Me?" (Live) @ YouTube
"Let's Take a Walk" (Live) @ YouTube
Raphael Saadiq @ MySpace

"Love That Girl"

Midnight Juggernauts - Shadows (2007)

Pasitaisyk kelnių kantuką. Susišiaušęs - susitvarkyk. Apsilenk literatūrą. Išsilygink marškinius. Išsišveisk dantis, nagus ir paausius. Išsimaudyk. Buk mandagus. Daug neklausinėk. Visiem sunku, visiem į darbą. Ne tau vienam čia.



Sunku pasakyti. Sunku pasakyti, kodėl Midnight Juggernauts rimčiau susidomėjau tik visai neseniai. Nenuvertindamas savęs, aš jums neišsiduosiu, jog esu muzikinis atsilikėlis ir provincialas. Negaliu prarasti savo autoritetingų galių. Tigi.
Keisčiausia yra tai, jog atėjo pranašauti laikai, kai muzikiniams iškrypimams visiškai dingsta ribos. Eksperimentai pasiteisina. Esu apie tai mastęs ne kartą. Kokia bus ateities populiarioji muzika, tarkime, po 50 metu? Sferų muzika? Hell knows. Viena iš mano išmąstytu hipotezių yra tokia: visi egzistuojantys muzikiniai stiliai palaipsniui susijungs į vieną, idealų, stiprų, savo garsuose nešantį savo įtakų žinutes iš praeities, muzikinį stilių. Skamba juokingai, bet tikiu, jog tame tiesos šiek tiek yra.
Midnight Juggernauts - be galo vizuali muzikos grupė. Be galo. Tai tokia grupė, kurią galbūt galės per daug nesiraukydami klausytis ir mūsų anūkai. Ne, tai ne futurizmas. Čia dabartis. Vidurnakčio Griovėjai savyje įkūnija tarpgalaktinę diskoteką, pošlus sintezatorius, progresyvųjį roką, šiaurės pašvaistės nušviestą post-punk'ą ir seną, bei patikimą psichodeliką. Visa tai skamba pakankamai kampuotai, kad tu galėtum taškytis greta penkiolikmečių Griškėje, ir pakankamai intelektualiai, bei lyriška, kad tiktų lengvam snūduriavimui pasinėrus į pasąmonės žinutes.
Sėkmės visiems. Vargsim kartu.

"Shadows" @ YouTube
"Into the Galaxy" @ YouTube
Midnight Juggernauts Official

"Shadows"

RJD2 - Since We Last Spoke (2004)

Užmušk vasarą. Taip kad daugiau nekeltų. Mušk ją ir brauk ašarą. "Štai tau, kale, štai..! Už visą tai ką gero davei, sušiktoji..! Še! Gailėkis, jog išeini! (spyris į galvą) Myliu tave, debile. Ilgėsiuos visada.."

Dievai sutvėrė šio vaikino semplus. RJD2. Ramble John Krohn. Jaunystęs praleidęs už pogrindinio hip-hop'o bloko tūsų pulto, RJ kilo aukščiau. Savo pirmojoje leidybinėje kompanijoje Definitive Jux, RJ kūrė muziką kitiems, darė tai, ko nenori, tai kas buvo ne visada miela. Turėdamas ypatingai platų muzikinį akiratį ir siaurą galimybių tai išpildyti ratą, RJ nesustojo. Jis teturėjo gerą skonį, plačia širdį ir...vinylus. To jam užteko, kad galėtų pradėti daryti tai, ką nori pats. To jam užteko, kad taptų įdomesniu ir garsesniu, nei tie, kuriems jis muziką darė.
Kuo RJD2 muzika gali sudominti žmones, kurie nedraugauja su hip-hop'u? Šis žmogus, pasitelkęs savo išradingumą, sukūrė daug įdomios muzikos. Ne, tai ne tik geras bytas ar meistriškas skrečinimas. Tai muzika. Neįtikėtinos, roko kūrinius menančios kompozicijos, intriguojantys priedainiai (man RJ yra "išrišimų" dievas!) ir gyva, besitęsianti muzikinių garsų šarada. Nuo lotyniškų frazuočių, agresyvių gitaromis, elektronika persmelktų garsų iki lengvo džiazinio chillout'o. Duodu Jums išgirsti RJD2 antrojo albumo "Since We Last Spoke" titulinį/intro kūrinį, ties kuriuo apsistoti būtų negražu.
P.S. Dievas nenorėjo išvysti šio įrašo ir visaip kaip man kenkė.


"1976" @ YouTube
RJD2 official

"Since We Last Spoke"

Duran Duran - American Science (1986)

Seni-modernūs laikai atima tave iš garbės ir tai kas svarbiausia trokštančių zanūdų apsupties. Ten nusiperki šunį, kokteilį, pasispjaudai padus. Ten būk glemūrinis romantikas.


Duran Duran. Drįstu teigti, jog tai, bene labiausiai pirktas du kartus pasikartojantis žodis. Galbūt nepelnytai sietinas tik su aštuoniasdešimtaisiais, tačiau...sietinas.
Romantiški, genialūs ir muzikalūs britų vaikinai savo vertės neprarado per ištisus trisdešimt metų. Blemba, galybė laiko. Buvo visko. Buvo ir tamsesnių tarpsnių. Vieną iš jų šį kart ir apvaizdysiu tatai.
1986 metais iš beprotiško populiarumo sulaukusio Birmingemo penketuko teliko trio. Simon Le Bon, Nick Rhodes ir John Taylor. Tai buvo pirmas smūgis fanams. Antras smūgis buvo tais pačiais metais išleistas albumas "Notorious". Gerbėjams ir pop muzikos kritikams tai nepatiko. Darbas tikrai nebuvo nuostabus,..tačiau Duran Duran paliko labai įdomų, sudėtingą ir sodrios muzikos kupiną albumą. Be euro-pop-dance, tačiau su funk roko prieskoniais.
Būtent tuo jis mane ir patraukė. Ilgos, įvairios, tačiau įsimenamos frazės, tradicinis naujųjų romantikų požiūris, netikėtos, kokybiškos instrumentinės ir vokalinės partijos.
Ooooooh...it's such awful manners..Don't keep me waiting come and lie beside me.
Skiriu mylimoms.

"Meet El Presidente" @ YouTube
Duran Duran official

"American Science"

Jacques Dutronc - Le Responsable (1970)

Sorry but the lyrics to Les Playboys Jacques Dutronc are missing. If you are familiar with Les Playboys Jacques Dutronc lyrics please submit it to us. Je t'embrasse sur la joue.



Man patiko, kaip gražiai ir taikliai mod kultūrą paskutiniame Pravda Radijos epizode įvardino dizaineris Giedrius Paulauskas: "„mod’ernus“ pasaulis, egzistencializmas, kramtoma guma, siauri džinsai, Chelsea aulinukai, laisvė, grynieji, populiarumas, naujoji banga, sėkmė, karjera, Carnaby gatvė, muzikos aparatas, subkultūra, savaitgalis, charizma, Vespa arba Lambretta, scena, revoliucija, gyvenimo būdas, forma, kavinė, radijas, mėlyna, balta, raudona…".
Šie žodžiai papuoš šio įrašo herojų - prancūzų pop ir mod kultūros pionierių, aktorių, kompozitorių ir dainininką - Žaką Dutron. Be šio revoliucionieriaus Prancūzija būtų išgyvenusi, buvo jis ne vienintelis ir ne populiariausias..bet jei kas nors būtų jį davę musų Lietuvėlei, greta Vytauto..bet bla bla bla.
Gyvenime daug nuveikė žmogus, daug vaidino ir kūrė, jį mylėjo moterys, o jis mylėjo ir vedė savo Françoise Hardy, kuri už vyrelį gal net ir didesnė pop kultūros ikona buvo. Deja, mane labiau užkabina Žako, o ne Francua muzika. Kodėl? Širdy, šalia prancūzofilijos ir šansonet, jam plakė bigbytas.

"Et Moi Et Moi Et Moi" Live @ YouTube
Françoise Hardy "L'amitie" @ YouTube
Giedriaus Paulausko "Mods" kolekcija

"Le Responsable"

Alpha & Omega - Jah Protection (1995)

I am Alpha and Omega, the beginning and the ending, saith the Lord, kuris yra, ir kuris buvo ir kuris dar ateis, the Almighty.



Į "Ausinuką" grįžta išskirtinai dvasinga ir daugiakultūrė muzika, kuri man vis suteikia savotiškos teigiamos energijos.
Alpha & Omega. Visiškai naujas atradimas man.
Londone apsistojęs ir itin veiklus pogrindinis britų duetas, pradėjo savo muzikavimus dar giliais 90'aisiais. Įkvėpti stebuklingo ir tamsaus Bristolio trip-hop, europietiško reivo ir, žinoma, daugiausiai - jamaikietiškos/UK roots reggae muzikos. Taip, kalba eina apie dub.
Anksčiau, savo klausomoje muzikoje, išskirtinai daugiau dėmesio skyriau tikrajai, septyniasdešimtųjų, jamaikietiškai dub muzikai, truputį ignoruodamas mūsų žemyne užgimusius šios muzikos tesėjus. Tai darydamas klydau, nes europietiškesnis garsas yra dar priimtinesnis mūsų ausims ir sieloms. Garsas lengvas, natūralus, labai gilus, turintis europinio chill ir ambient prieskonio.
Visiškai relaksacinė muzika, vedanti kažkur tarp jamaikietiškų ortodoksinių paslapčių, senovės, visatos, gamtos ir meilės. Pridėkime europietiškąjį urban šurmulį, naktinį miestą ir įvairius žmones. Iš kur tai? Pats Alpha & Omega duetas teigia, jog jų kūrybą tiesiogiai įtakojo ne tik regio grandai, bet ir įvairūs hip-hop'o atlikėjai, Beck'as, Van Morrison'as, Morrissey ir etc. "Mes skambame kaip niekas kitas! Na, galbūt kaip...klasikinis roots reggae ir dub, su trupučiu Chemical Brothers ar Royksopp". Skamba patraukliai. Feel the vibration. Išgirskit.

Alpha & Omega Official
Alpha & Omega @ MySpace

"Jah Protection"

Gabriella Cilmi - Echo Beach (2008)

Liepos vidurio medus - tamsus. Saldumas. Ir jokio saldumo apie merginas. Smaguriai miršta greičiau už rūkorius ir alkoholikus. And they suffer suffer suffer.



Dar vienas gardėsis iš "kaimyninės" Australijos. Baisiai jaunutis, gražutis ir nesaldžiai saldus. Gabriela Čilmi. Šešiolikmetė italų kilmės piemenė kėsinasi ateityje susigrobti daugiau Grammy nei Amy Winehouse, ir nevartoti narkotikų.
Mergina gilioje vaikystėje dievino ne Šiugabeibz Šap Boyz, o Nina Simone, Led Zeppelin, Sweet(!) ir Janis Joplin. Vien tai iš mano pusės sukelia nemažą respektutę.
Kuo Gabriella įdomi? Įgimtas afro-soulful-blues moteriškas vokalas. Senas ir patikrintas standartas. Nesmagiai šiomis dienomis visur valkiojamas, girdimas, kiekvieną dieną birtų geltonojoje spaudoje įgaunantis drug junkie etiketę. Bet velniop tai. Man šis grožio standartas priimtinas. Aplipdykime tai brandžiai išsireiškiančia jaunyste, lengvo džiazo instrumentuote, griebiančia rokelio melodija ir dailia/bloga tamsaus gymio mergyte. Gauname Gabriella Cilmi. Išbandykit, kol nesugedo. Ir tesaugo ją Dievas - lai auga.
Ai, ir ji dar sako, kad "bass players are always the hottest". Na, kažkodėl aš irgi sutinku.
Nors Gabrielos label song (nežinau lietuviško atitikmens..etiketinis?) turėtų būti "Sweet About Me" (tikrai vertas dėmesio), bet
duodu jums išgirsti nestandartišką, įdomią, niu veivišką ir ne Gabrielos stiliaus Gabrielos dainą. Kaip įrodymą, kuo ji išsiskiria iš kitų soul kalyčių,..ir jos duoklę David Bowie ir Blondie.

"Sweet About Me" @ YouTube
"Sweet About Me" Live @ YouTube
Gabriella Cilmi @ MySpace

"Echo Beach"

The Road Band - Bliuzo Karalius (2007)

Aušinukas. Ataušęs "Ausinukas" nesuvaldomai šliaužia vasaros tempu ir į interneto erdvę steni įrašus sulig musė plauna ranka ranką.



Prabėgus kuriam laikui po lietuviško Vūdstoko, galima ir šį tą blaiviau pakalbėti apie bliuzą ir galbūt didelėmis pastangomis išspausti net ir kritikos spirelę. Tačiau aš nepajėgsiu.
The Road Band. Lietuviški bliuzo perliukai. Tai viena tų nedaugelio grupių, kurių Bliuzo Naktyse negaliu praleisti.
Šį kart man tai atsipirko. Koncerto metu pagavau pernai išleistą ir mano jau apsvajotą albumą "Bliuzo Karalius". Net pats jo sau pavydėjau, tad paslėpiau jį giliai palapinėje, kuprinėje, iki kol grįžau namo.
Kaip matote, šiuo atveju aš tiesiog nesugebėčiau būti objektyvus, tad tepalieku jums paklausyti titulinę ir bene puikiausią albumo dainą.

Oficiali The Road Band svetainė
The Road Band @ frype.lt

"Bliuzo Karalius"

Venetian Snares - Kétsarkú Mozgalom (2005)

Neįprastas įrašas "Ausinuke". Šį kart, pagal kolegos Eugenijaus (youlikeit.lt) sugalvotą akciją "Kaimyno blogas", pakliuvau į tinklaraščių sferoje vykstančius įrašų mainus.
Blogas YouLikeIt.lt tikrai žino ką tu mėgtum. Nesvarbu, ar tai robotukas, kuris šypsosi tau, ar muzika, kuri priverčia šypsotis. Vis viena, rasi tai, dėl ko tikrai ištartum "Yeah, I like it!".
Čia - dalykėlis kuris galbūt patiks nevisiems. Gurmaniškas dalykėlis. Tačiau tikrai vertas dėmesio.



Youlikeit.lt, 2008 04 17:
Klasikinės muzikos iškrypimas? Venetian Snares - Rossz Csillag Alatt Szuletett
[ros: tʃil:ɑg ɑlɑt: sylɛtɛt:] - Sunku ištarti?
Albumo turinį irgi vargu ar įmanoma tiksliai apibūdinti žodžiais.
Paprastai draugams jį įvardinu kaip Avangardą, nors kritikai šią muzikos kryptį pavadino breakcore ir gabber vardais.
Venetian Snares pseudonimu pasivadinęs, iš Kanados kilęs prodiuseris yra vienas nestandartiškiausių man žinomų elektroninės muzikos atstovų.
Bandelės?
Eksperimentuoti linkęs muzikantas albumus kepa kaip bandeles ir tai smarkiai atsiliepia jų kokybei.
Perklausęs bene visus internete pasiekiamus atlikėjo įrašus savo fonotekoje palikau tik porą albumų bei keletą įdomesnių kūrinių.
Kas viduje?
“Rossz Csillag Alatt Szuletett” albumo išskirtinė savybė - šalia agresyvios, beprotiškos, mušamaisiais pagrįstos muzikos girdėsime styginiais ir pučiamaisiais instrumentais atliekamas klasikines kompozicijas.
Deja kompozitorius nėra žinomas.
Mūza iš Vengrijos?
Kaip teigiama, šio albumo įrašus įkvėpė kelionė į Vengriją.
Taigi, mums, Lietuvoje, belieka laukti tolimos šalies bepročio, kuris įkvėptas Marijos žemės sukurtų dar įspūdingesnį meninį projektą. Beja, pernai Venetian Snares lankėsi kaimyninėje Latvijoje.

Parsisiųsti "Rossz Csillag Alatt Szuletett" (75Mb)
"Szamár Madár" @ YouTube
Venetian Snares @ Wikipedia (EN)

"Kétsarkú Mozgalom"