Animal Collective - Brother Sport (2009)

Užslėptos agresijos proveržiai byloja apie nepasotinamą ego, kur susipina minčių trilypumas/aštuonlypumas, Sergėjaus Krasnikovo teorijos, grioviakasybos planai, sapnai su skutama sava galva, įskiepijami daiktai. Tai pradingsta už nuoširdumo mantrų, sulaistyto svetimo vyno, pertempto grafiko ir saldžiai žlungančių dienų. Pradingsta akimirkoms, kuomet iš tiesų turėtum ką pasakyti.


Visų pirma, krenta į akis. Tai buvo dalykas, dėl kurio pradėjau pažintį su Animal Collective. Ir to nepaneigtų nei vienas, turintis regėjimo dovaną. Kodėl? Kiekvienas žvėriukų kolektyvo darbo viršelis - mažas šedevras, su džiugesiu, skausmu, saldumu ir kartėliu vienoje vietoje.
Visų antra, gražios apkalbos. Tai buvo dalykas, dėl kurio tęsiau pažintį su Animal Collective. Stilingų kritikų, buržuazinių dienraščių apžvalgininkų, intelektualių žurnalų puošeivų ar kiauralūpių maištininkų sociumo žynių kalbos apie žvėriukų kolektyvą daug gero byloja. Kaip bebūtų keista, gan vieningai ir visiškai nepaisydami komercinio muzikos aspekto.
Visų trečia, lieka išgirsti ir suprantami. Tai buvo dalykas, dėl kurio aš tikėsiu tuo, ką daro Animal Collective. Egzotiška medžiaga, nestandartiniai sprendimai, procesas, vedantis į avant-garde etiketės vertą muziką. Muziką, kuri mylisi su sėkmingomis popso harmonijomis, kosmopolitiška kultūra ir gyva gyva hipių dvasia vienu metu. Muziką, kuri pradžiugina, nustebina ir priverčia žvėriukų kolektyvą pamilti savaip.
Visų ketvirta - velniop tuščiažodžiavimą, dievop žvėriukus.

"My Girls" (Live) @ YouTube
"Fireworks" @ YouTube
Animal Collective @ MySpace

"Brother Sport"