Röyksopp - You Don't Have a Clue (2009)
Pėda po žeme. Piršteliu ant žemės. Dešimt centimetrų virš žemės. Gražia sinusoide suskaičiuojamos minutės, sunkios ir lengvos emocijos, arbatos puodeliai, miego valandos, traiškanos, nuslinkę plaukai, greitis, saulės pliūpsniai, sniego tirpsmas, atvirumas, medaus saldumas, oro grynumas, mėlynas gaivumas ir nebepakeičiamų vertybių skonis.
Jie grįžta.
Grįžta po ketverių metų, per kuriuos jau spėta pasiilgti. Spėta pasiilgti norvegiško dangaus muzikos. Visu garsu klausytos, liestos ir pamiltos nuo pat 2002 metų, priešakyje su mažų, vasariškų herojų himnu - "Eple". Grįžta neužmirštami ir stiprūs.
Pirmasis singlas "Happy Up Here", kurį išgirdau dar gerokai prieš pasirodant albumui, privertė truputį tyliai sunerimti... Ir aš džiaugiuosi įveikęs liūdną skepticizmą - su maža baime perklausiau (mano yda - dar oficialiai neišleistą) pilną albumą "Junior", vydamas visas įtarimus dėl kritusios kokybės.
Visai neslapti lūkesčiai išsipildė. Röyksopp nesugebėjo nuvilti. Jaunystę menantis albumo pavadinimas "Junior" tikrai neatspindi to, kokį kūrybinį brandumą yra pasiekęs duetas.
Albumas, laviruojantis po įvarius stilius ir išlaikantis stiprias röyksoppines tradicijas. Albumas, nepaisant (vienintelio) nelabai vykusio singlo, pripildytas išskirtinių, skoningų, šiltų ir efektingų kūrinių, kovojančių tarpusavyje dėl to, kuris taps pačiu mėgiamiausiu (/šokamiausiu) tavo ausimis ir sielai.
Pamilstama.
Dalinuosi savo įkvepiančiu favoritu.
"Eple" @ YouTube
"What Else Is There" @ YouTube
Röyksopp official
5 kart atsiliepta:
prisimenu kaip verkiau nuo "what else is there" :>
heh, as irgi isskyriau butent si kurini - 'You don't have a clue' :) Kaip man pasufleravo, turbut del to, kad tai vienintelis labiausiai panasus kurinys i 'Melody A.M.' :))
Siaip jau pats albumas man nelabai patiko. Kazkaip neuzkabino.
žinoma, Melody A.M. yra išvis klasika. vargu ar ką nors tokio dar sukurs..bet reikia džiaugtis tuo, ką gaunam dabar. nėra blogai :)
Na nežinau, su kiekvienu albumu kuo toliau tuo labiau į popsą. Ir visai neperdedu. Junior'e nemažai gabalų būtų iš bėdos dar klausomi, jei ne tie baisūs radiofriendly vokalai. Nusprendžiau apie naujuosius Royksopp pamiršti ir gyventi prisimenant Melody A.M.
čia jau pagal prioritetus - kam downtempo chilloutas, kam marmaliadinė elektronika. stovėdami ties Melody A.M. jie būtų išsikvėpę...reikia kažkur dėtis.
Rašyti komentarą