The Black Seeds - Cool Me Down (2006)

Ir dar tiek daug reikia pasakyti, ir dar tiek daug. Pasakyti vakarais, pasakyti naktimis, pasakyti tada, kai lieka laiko. Pasakyti, jog lietus lyja ne ant vieno žmogaus, pasakyti, jog lietus lyja ant visų, pasakyti, jog mistika gyva, o akimirkos tamsioji pusė nėra svarbi. Dar tiek daug.



Naujojoje Zelandijoje dabar pats tikriausias pavasaris. Pavasaris, kuomet vėl pražysta gėlės, merginos ir saulė. Konstitucijos dienos proga noriu pristatyti vieną žmogiškiausių ir maloniausių kivių krašto grupių - The Black Seeds. Grupės vaikinai negroja ukulelėmis vietinės folk muzikos. Grupės vaikinai groja unikalią muziką, galinčią paglostyti širdis bet kuriame gaublio lopinėlyje esančius žmogelius. Tai - gražus, atpailaiduojantis, bet išjudinantis funk ir reggae muzikos derinys, kurį žodžiais išreikšti sunkoka, nors patys Juodasėkliai sako, kad tai "dinamiška, karšta, dvasinga, seksualu ir gilu". Šie penki skirtingi žodžiai puikiausiai tinka apibūdinti grupės muziką ir pasirodymus. Skanus vakarietiškas kokteilis (su kiviais) Afrikos/nakties/Jamaikos grožio fone. Siūlau lyžtelt ir įsitikint.

"Slingshot" @ YouTube
"So True" @ YouTube
The Black Seeds official

"Cool Me Down"

Zion Train - Zion High (feat. Dubfront) (2005)

Lipniaus arklį bepaikindamas gali netyčiom ir ližę išlydėt į girią. Kad taip neatsitiktų ir kad ne liktum nei šovęs nei dainavęs, turi mažiau vartoti ožio pieno, nepersimislyt apie elekcijas, bet ir nebūt mazginį žindžiusiu. Viena lite. Juk vistiek čemerys žino kaip čia bus.


Per tuos kelis mėnesius visiškai be vargo galima pasiilgti saulės, žaluma kvepiančio oro ir gaiviųjų gėrimų, kurie spalio mėnesio laike nebegaivina. Kad visiškai nesustabarėtų polinkį į Etiopiją turinčių žmonių, tokių kaip aš, sielos, yra įvairiausių vaistukų gydyti šią vasaros abstinenciją. Vienas iš jų - per paskutinius du metus tris kartus Lietuvoje viešėjusi grupė iš UK - Zion Train. Ši kompanija viešėjo pirmąjame Be2Gether ir šiųmetiniame Regeneratoriuje, tad dedu vilčių, jog devintadalis šiuos žodžius skaitančiųjų, yra ragavę šio egzotiško vaisto.
Jau dvidešimt metų gyvuojantis Grammy apdovanotas kolektyvas, su savo branduoliu Neil Perch (nuotraukoje), yra pagarsėjęs kaip geriausiai gyvai bekoncertuojantis dub aktas pasaulyje.
Kuo man asmeniškai ši grupė kalą į klyną? Išgirdus šios muzikos keliamas vibracijas, norisi daryti ranka judesį, geekiškai vadinamąjį, "volume or/and bass up". Grupės kuriama muzika - grynas nuotaikos kėlimo ir šokių aikštelės užtaisas. Gyvos dūdos, geros gerklės, gyvybinga elektronika, egzotinių/afrikietiškų/indiškų garsų pynė ir galingas SoundSystem'as. Tikrų tikriausias evalivin, evafaithfull, evasure įsikūnijimas. Pasigydyk nušaltas vietas.

"Love Revolutionaries" Live @ YouTube
Zion Train @ MySpace
"Live As One" albumo apžvalga @ ore.lt

"Zion High (feat. Dubfront)"

Blue Mitchell - Dorado (1973)

Esminis skirtumas tarp didžiausio aligatoriaus ir mažiausio trimito yra dydis. Kanda abu vienodai. And it never strikes twice. Couse once is enough.


Jei būčiau gyvenęs 70aisiais (o gal net ir dabar), norėčiau būti toks, kaip Geitoras Maklaskis. Tai pats tvirčiausias ir seksualiausias personažas, kokį tik yra įkūnijęs augalotasis, nepakartojamasis Bertas Reinoldsas (ir be ūsų jis atrodė kietesnis). Įstatymų laužytojas, moterų viliotojas ir teisingumo ieškotojas Geitoras nuostabiausiai darė du dalykus - daužė snukius ir naudojo rankinį stabdį savo raumeningoje mašinytėje. Sumautas šerifas ir federalai nesugebėjo jo pričiupti.
Kodėl prakalbau apie tai? Nes klausydamas būtent jazz-funk ar smooth jazz muzikos savo mintyse išvystu 70ųjų holivudines automobilių gaudynes. (Ką tik prisiminiau draugo Karolio "komplimentą": "šiandien atrodai kaip smooth jazz'o gerbėjas"). Taip, tai toji muzika kuriai labiausiai tinka neverčiamas, stebuklingas žodis "groove". Groovy, souly, funky jazz. Tai tokie vardai kaip Grover Washington Jr, Bob James, Soul Searchers ir Herbie Hancock. O Blue Mitchell....jis paprastas ir tuo pačiu nuostabus. Geras funk ritmas, trimitas, saksofonas ir grūvas. Dorado - lengvas, klasikinis fanky džiazo gabalas iš nepaliekančio abejonių albumo "Graffiti Blues". Išgirsk ir pamėk.

Soul Searchers "Blow Your Whistle" @ YouTube
Smooth Jazz @ Wikipedia (EN)
White Lightning Trailer @ YouTube

"Dorado"

Mireille Mathieu - Tous Les Enfants Chantent Avec Moi (1975)

Ausinukas sveikina visus bendražmogiškus žmones su Tarptautine Muzikos Diena ir linki visiems daug meilės, šilumos ir naudingos košės galvose!



Mireille Mathieu - moteris, kurios balsą dievino tavo seneliai. O gal ir tėvai. Mireille Mathieu - moteris, kuri buvo etalonas visiems Palangoje "kaliminusiems" estrados daininykams. Ir beveik visoje Caro Rūriko šalyje nuo čia iki pat Kamčiatkos. Kodėl? Nežinau. Bet iš tų laikų į Jus įaugęs skonis į tai atsakys. Atsigerki pieno, išsimazgok kojines. O tada. Užsimerk, užsikurk žigulį ir riedėk. Su Muzikos Diena, bičiuliai, dar kartą. Lai lydi jus šventosios Florencijos ir Sicilijos, o geros muzikos niekada nepristinga.

"Quand on Revient" @ YouTube
"Le Vent De La Nuit" @ YouTube
Mireille Mathieu official

"Tous Les Enfants Chantent Avec Moi"

TV on the Radio - DLZ (2008)

Gyvenimo medus neduoda žiūrėti į ateitį. Gyvenimo medų reikia konservuoti. Arba perkąsti reliatyvumo teoriją, kad galėtumei stabdyti laiką. Gyvenimo medus suteikia ramybę ir neduoda ramybės.



Rugsėjo 23 dieną pasirodė niujorkiečių TV on the Radio naujasis albumas "Dear Science". Ramiai, tyliai, Lietuvoje neapkalbėtas arba mano tiesiog niekur nepastebėtas...
Prieš pat perklausant naująjį darbą, iš TV on the Radio nesitikėjau kažko ypatingo, nes nebuvau jų gerbėjas..ankstesnioji grupės kūryba yra įdomi, tačiau man, asmeniškai, sunkiai klausėsi. Kodėl? Dažniausiai klausydamasis muzikos arba jaučiu skambesyje harmoniją, kuri maloniai dirgina organizmą, arba ne. Čia jos rasdavau ne per daugiausiai, tad ir paklausiau nedaug. Taip, eksperimentinio roko gerbėjai turbūt duotų man per ausį, jog tokios muzikos negalima taip vertinti, bet...
"Dear Science" mane pagavo nuo pat pirmųjų garsų. Ir maloniai ištempė iki pat pat paskutinių. Taip, žinoma, pasukti galvą ir koncentruotis reikia, tačiau čia pajutau tą sunkiai apibūdinamą harmoniją, kuri man yra būtina. Albumas kompoziciškai sudėliotas praktiškai idealiai, kūriniai skirtingi, tačiau neiškrentantys iš visumos, o viskas kartu sudaro stiprų vientisumo įspūdį. Kampuoti kūriniai papildomi lyriškais, o šyziniai - melodingais. Ironija - nuoširdumu, filosofija - šiltu humoru. Išskirti vieną vienintelį ar keletą "vienintelių" - labai sunku Viskas tam tikrose vietose, subtiliai ir gardžiai.
Susidaręs tokią nuomonę, ne iš karto ryžausi vienareikšmiškai ją skelbti. Pasitikrinau. Nuojauta nesuklydo. Skirtingų leidinių kritikai "Dear Science" vertina kaip geriausią grupės darbą, ir galbūt netgi kaip klasika tapsiantį eksperimentinio/art/indie roko albumą.

"Dancing Choose" Live
"Golden Age"
TV on the Radio @ MySpace

"DLZ"

Raphael Saadiq - Love That Girl (2008)

Gyvenimas dėliojasi taip, kaip jam reikia. Tai įdomiai, tai painiai, tai paprastai, tai rudeniškai... Kartais pasiklystam, kartais džiaugiamės. Svarbu nematyti, kas iš kur tau loja, o eiti taip kaip reikia pačiam. Miau.



Mažai kam girdėtas vardas. Tačiau vardas, kuris neturėtų sukelti abejonių talento, kokybės ir gražios muzikos klausimu.
Savo muzikinę gyvenimo kelionę pradėjęs bažnyčios chore ir mokykloje (grojo bosine gitara) dar 70aisiais, Čarlis Rėjus Viginsas (vardas gimimo liudijime) nuo muzikos nebenusisuko.
Šį mėnesį išleistas albumas "The Way I See It" - turbūt bus ryškiausias ir populiariausias jo darbas, kuris tėra tik ilgos muzikanto karjeros aisbergo viršūnė.
Mažai kas pagalvotų, jog šis žmogus jau keliskart nominuotas Grammy apdovanojimams...tiesa, tik kartą kaip solistas.
Raphael Saadiq yra be galo gerbiamas ir žinomas neo-soul ir ritmenbliuzo muzikos prodiuseris. Jo klientų sąraše būta tokių vardų, kaip Whitney Houston, The Isley Brothers, jaunoji Joss Stone, The Bee Gees ar netgi Snoop Dogg...ir tai tik sąrašo grietinėlė. Galima pagalvoti, jog būtent dainų rašymas ir prodiusavimas yra tikrasis Raphael Saadiq pašaukimas. Tačiau...
Rafaelio solinė kūryba, ilgą laiką buvusi šešėlyje ir neišleista į plačiąsias mases, yra tikras skanumėlis. Tai yra tai, ką galima lyginti su ilgai brandintu geru vynu. Žmogus turintis, ką parodyti. Žmogus, neišdalinęs savęs ir nepardavęs už pigų populiarumą. Žmogus su iškirtiniu, estetišku ir sodriu aukšto tembro balsu, bei puikia boso valdymo technika.
O dabar klausom. Rafaelis Jus nukels į laikus, kai žydėjo Stevie Wonder'is, kai moterys už atlanto mylėjo Al Green'ą ir Marvin Gaye. Kai tariant žodį motown, suspurdėdavo melomano širdis.

"Skyy, Can You Feel Me?" (Live) @ YouTube
"Let's Take a Walk" (Live) @ YouTube
Raphael Saadiq @ MySpace

"Love That Girl"

Midnight Juggernauts - Shadows (2007)

Pasitaisyk kelnių kantuką. Susišiaušęs - susitvarkyk. Apsilenk literatūrą. Išsilygink marškinius. Išsišveisk dantis, nagus ir paausius. Išsimaudyk. Buk mandagus. Daug neklausinėk. Visiem sunku, visiem į darbą. Ne tau vienam čia.



Sunku pasakyti. Sunku pasakyti, kodėl Midnight Juggernauts rimčiau susidomėjau tik visai neseniai. Nenuvertindamas savęs, aš jums neišsiduosiu, jog esu muzikinis atsilikėlis ir provincialas. Negaliu prarasti savo autoritetingų galių. Tigi.
Keisčiausia yra tai, jog atėjo pranašauti laikai, kai muzikiniams iškrypimams visiškai dingsta ribos. Eksperimentai pasiteisina. Esu apie tai mastęs ne kartą. Kokia bus ateities populiarioji muzika, tarkime, po 50 metu? Sferų muzika? Hell knows. Viena iš mano išmąstytu hipotezių yra tokia: visi egzistuojantys muzikiniai stiliai palaipsniui susijungs į vieną, idealų, stiprų, savo garsuose nešantį savo įtakų žinutes iš praeities, muzikinį stilių. Skamba juokingai, bet tikiu, jog tame tiesos šiek tiek yra.
Midnight Juggernauts - be galo vizuali muzikos grupė. Be galo. Tai tokia grupė, kurią galbūt galės per daug nesiraukydami klausytis ir mūsų anūkai. Ne, tai ne futurizmas. Čia dabartis. Vidurnakčio Griovėjai savyje įkūnija tarpgalaktinę diskoteką, pošlus sintezatorius, progresyvųjį roką, šiaurės pašvaistės nušviestą post-punk'ą ir seną, bei patikimą psichodeliką. Visa tai skamba pakankamai kampuotai, kad tu galėtum taškytis greta penkiolikmečių Griškėje, ir pakankamai intelektualiai, bei lyriška, kad tiktų lengvam snūduriavimui pasinėrus į pasąmonės žinutes.
Sėkmės visiems. Vargsim kartu.

"Shadows" @ YouTube
"Into the Galaxy" @ YouTube
Midnight Juggernauts Official

"Shadows"

RJD2 - Since We Last Spoke (2004)

Užmušk vasarą. Taip kad daugiau nekeltų. Mušk ją ir brauk ašarą. "Štai tau, kale, štai..! Už visą tai ką gero davei, sušiktoji..! Še! Gailėkis, jog išeini! (spyris į galvą) Myliu tave, debile. Ilgėsiuos visada.."

Dievai sutvėrė šio vaikino semplus. RJD2. Ramble John Krohn. Jaunystęs praleidęs už pogrindinio hip-hop'o bloko tūsų pulto, RJ kilo aukščiau. Savo pirmojoje leidybinėje kompanijoje Definitive Jux, RJ kūrė muziką kitiems, darė tai, ko nenori, tai kas buvo ne visada miela. Turėdamas ypatingai platų muzikinį akiratį ir siaurą galimybių tai išpildyti ratą, RJ nesustojo. Jis teturėjo gerą skonį, plačia širdį ir...vinylus. To jam užteko, kad galėtų pradėti daryti tai, ką nori pats. To jam užteko, kad taptų įdomesniu ir garsesniu, nei tie, kuriems jis muziką darė.
Kuo RJD2 muzika gali sudominti žmones, kurie nedraugauja su hip-hop'u? Šis žmogus, pasitelkęs savo išradingumą, sukūrė daug įdomios muzikos. Ne, tai ne tik geras bytas ar meistriškas skrečinimas. Tai muzika. Neįtikėtinos, roko kūrinius menančios kompozicijos, intriguojantys priedainiai (man RJ yra "išrišimų" dievas!) ir gyva, besitęsianti muzikinių garsų šarada. Nuo lotyniškų frazuočių, agresyvių gitaromis, elektronika persmelktų garsų iki lengvo džiazinio chillout'o. Duodu Jums išgirsti RJD2 antrojo albumo "Since We Last Spoke" titulinį/intro kūrinį, ties kuriuo apsistoti būtų negražu.
P.S. Dievas nenorėjo išvysti šio įrašo ir visaip kaip man kenkė.


"1976" @ YouTube
RJD2 official

"Since We Last Spoke"

Duran Duran - American Science (1986)

Seni-modernūs laikai atima tave iš garbės ir tai kas svarbiausia trokštančių zanūdų apsupties. Ten nusiperki šunį, kokteilį, pasispjaudai padus. Ten būk glemūrinis romantikas.


Duran Duran. Drįstu teigti, jog tai, bene labiausiai pirktas du kartus pasikartojantis žodis. Galbūt nepelnytai sietinas tik su aštuoniasdešimtaisiais, tačiau...sietinas.
Romantiški, genialūs ir muzikalūs britų vaikinai savo vertės neprarado per ištisus trisdešimt metų. Blemba, galybė laiko. Buvo visko. Buvo ir tamsesnių tarpsnių. Vieną iš jų šį kart ir apvaizdysiu tatai.
1986 metais iš beprotiško populiarumo sulaukusio Birmingemo penketuko teliko trio. Simon Le Bon, Nick Rhodes ir John Taylor. Tai buvo pirmas smūgis fanams. Antras smūgis buvo tais pačiais metais išleistas albumas "Notorious". Gerbėjams ir pop muzikos kritikams tai nepatiko. Darbas tikrai nebuvo nuostabus,..tačiau Duran Duran paliko labai įdomų, sudėtingą ir sodrios muzikos kupiną albumą. Be euro-pop-dance, tačiau su funk roko prieskoniais.
Būtent tuo jis mane ir patraukė. Ilgos, įvairios, tačiau įsimenamos frazės, tradicinis naujųjų romantikų požiūris, netikėtos, kokybiškos instrumentinės ir vokalinės partijos.
Ooooooh...it's such awful manners..Don't keep me waiting come and lie beside me.
Skiriu mylimoms.

"Meet El Presidente" @ YouTube
Duran Duran official

"American Science"

Jacques Dutronc - Le Responsable (1970)

Sorry but the lyrics to Les Playboys Jacques Dutronc are missing. If you are familiar with Les Playboys Jacques Dutronc lyrics please submit it to us. Je t'embrasse sur la joue.



Man patiko, kaip gražiai ir taikliai mod kultūrą paskutiniame Pravda Radijos epizode įvardino dizaineris Giedrius Paulauskas: "„mod’ernus“ pasaulis, egzistencializmas, kramtoma guma, siauri džinsai, Chelsea aulinukai, laisvė, grynieji, populiarumas, naujoji banga, sėkmė, karjera, Carnaby gatvė, muzikos aparatas, subkultūra, savaitgalis, charizma, Vespa arba Lambretta, scena, revoliucija, gyvenimo būdas, forma, kavinė, radijas, mėlyna, balta, raudona…".
Šie žodžiai papuoš šio įrašo herojų - prancūzų pop ir mod kultūros pionierių, aktorių, kompozitorių ir dainininką - Žaką Dutron. Be šio revoliucionieriaus Prancūzija būtų išgyvenusi, buvo jis ne vienintelis ir ne populiariausias..bet jei kas nors būtų jį davę musų Lietuvėlei, greta Vytauto..bet bla bla bla.
Gyvenime daug nuveikė žmogus, daug vaidino ir kūrė, jį mylėjo moterys, o jis mylėjo ir vedė savo Françoise Hardy, kuri už vyrelį gal net ir didesnė pop kultūros ikona buvo. Deja, mane labiau užkabina Žako, o ne Francua muzika. Kodėl? Širdy, šalia prancūzofilijos ir šansonet, jam plakė bigbytas.

"Et Moi Et Moi Et Moi" Live @ YouTube
Françoise Hardy "L'amitie" @ YouTube
Giedriaus Paulausko "Mods" kolekcija

"Le Responsable"