Telefon Tel Aviv - The Birds (2009)

Labai protingos statistikos skleidėjai atskleidė, jog didžiausią stresą moterims kelia santykiai su mylimuoju ir šeimos reikalai, o vyrams - darbas ir spūstys. Tuo mes ir skiriamės, nejaučiant. O susijungiam tik (nors) bendram riaušių orgazmui pasiekti. Beskanduojant ir bedaužant, bedejuojant ir bejaučiant... besiklausant.



Ne, jie ne iš paGazės ruožo, kad ir kaip gražiai galėtų atrodyti. Po teisybei, iš kone "gaziškiausiai" atrodančio Amerikės regiono - Naujojo Orleano. Puikiai žinomi visiems smegenis šokdinančios muzikos gerbėjams. Ilgai tylintys, bet duriantys giliai ir ilgam.
Telefon Tel Aviv užgniaužia smarvę, susidariusią nuo materializmo puvėsių. Telefon Tel Aviv žvelgia futuristiškai, tačiau su pernelyg pankamai antikvaro mylėtojams būdingu žvilgsniu.
Elektronikos snobai kalba, jog šių metų Telefon Tel Aviv albumas "Immolate Yourself" yra šiek tiek nebetoks kažkoks telefontelaviviškas. Paaiškinti koks - nelabai gali. Sako, vokiečių leidybinės kompanijos įtaka. Spręsti, ar įtaka bloga ar kokia kitokia, galime tik patys. Geriausiai - užsimerkę ir bukiau nei elektronikos snobai. Taip kaip ir turi būti klausoma muzika.
Šviežias IDM stiliaus šedevriukas ant Jūsų apšnerkšto kompiuterio stalelio stovinčiose kolonėlėse. Pasimėgaukit.

Praėjus keturioms dienoms po įrašo paskelbimo mirė dueto narys Charles Cooper (2009-01-22)
Amžiną Atilsį.

"Immolate Yourself" @ Vimeo
Telefon Tel Aviv @ MySpace

"The Birds"

Cold Legistics - Fox News (2009)

Pražegnoję pro baltai spindinčią Marijos žemę, Kasparas, Melchioras ir Baltazaras padovanojo vaikams liūdesį dėl pasibaigusių džiaugsmų, palikdami čia griūvančius tiltus, kylančias kainas, krūvoje sniego dūstantį Kauną, bobutes su kreidelėmis ir išsiskėtusią katedrą. Dabar visi draugiškai imsime laukti vasaros, ar ne, vaikai?



Tikro, teisingo ir teisingo tikro hip-hop'o išsiilgę jaunuoliai vis dar su ašara akyse gedi prieš porą metelių į geresnį svietą iškeliavusio beat-maker'io, DJ'aus, prodiuserio, muzikanto, reperio ir visų galų savo scenos aso J Dilla (arba dar kitaip - Jay Dee). Vienas iš šių vaikių - senosios rytų pakrantės amerikės Providenso mieste gyvenantis Chris Brassard. Tai bičas, kurio veido tu tikrai niekad nematei laikraštyje ar telike,..o greičiausiai ir nepamatysi. Tas veidas - pats tikriausias pavyzdys, jog instrumentinis andergraundinis jazz hop'as gyvuoja kuo puikiausiai. Tai supratau, tik tik perklausęs jo debiutinį, amateurish albumėlį "Deeper Than You Think". Pats Chris'as apie savo daromą muziką kalba paprastai: "I'm all about making good music. Music with meaning and power that the everyday person could relate to". Cold Legistics muzikoje vyrauja semplai iš soul, jazz muzikos, tačiau lygiai taip pat gražiai jis į savo albumą sugebėjo įvynioti net gi tokių dalykų, kaip Sigur Ros, psichodelikos ir klasikos. Universalūs ir mieli instrumentaliniai darbeliai.
Lengvam čilui su knyga rankose ar besivartant šiltam delne.

Cold Legistics @ MySpace
J Dilla @ Wikipedia [en]

"Fox News"

B.B. King - Christmas Celebration (2001)

Jau norėtūs labai gerai užuosti eglutę, mandarinus, imbierą, mauktelt šlakelį rudo romo skystimėlio, tačiau kol kas reikia tenkinti kopūstienės skoniu burnoje, švelniu draugų smurtu, įvykdomais pagrindiniais planais, gaidiška plikšala ir likusia diena su didžiojo mokslo literatūra.



B.B. King. Tai pavardė, kuriai ne kartą planavau garbingą vietą savo "Ausinuke", tačiau likimas mano galvoje taip sudėliojo, jog ji čia atsidurs prieš pat žiemos šventes.
Vargu ar daug suskaičiuotume bliuzo gerbėjų, melomanų, kurie nesutiktų su teiginiu, jog B.B. King yra "The King of Blues". Karūna didžiulė, bet jam galėtų būti ir didesnė. O aš toks mažas, jog man kažką cypauti ar žiopčioti apie Bliuzo Karalių yra nepadoru. Tiesiog noriu nuoširdžiai pasidžiaugti muzika, kuri kelia iš kapų.
Kodėl B.B. King'as dabar, prieš Kalėdas? Nes mano praeitų metų Kūčios ir Kalėdos praėjo galvoje niūniuojant jo šokti verčiančius bliuzus. Tai prisiminus, sugalvojau kalėdinių dovanėlių mainus.
Aš Tau dovanoju B.B. King'o kūrinuką, nuo kurio tu linguosi iki pat Trijų Karalių, o tu... O ką Tu man?
(P.S. iki Bliuzo Naktų liko tik 29 savaitės :*)

"The Thrill Is Gone" (Live) @ YouTube
"Three O'Clock Blues" (Live) @ YouTube

"Christmas Celebration"

Beth Rowley - Oh My Life (2008)

Žiūrėti smėlėtomis akimis į šaltą peizažą šalikelėje galima vis skirtingai. Atstumtai, karštai, šventiškai, laukiančiai, šaltai, netikėtai, ramiai. Ir dar daugybė kitų prieveiksmių. Jaustukų, ištiktukų ir jungtukų. O, mano gyvenime, o, mano gyvenime..



Visiškai naujas mano atradimas.
Žavinga mergina gimusi Peru sostinėje Limoje, garbanė gyvenanti tamsiojo trip-hop'o sostinėje Bristolyje, daininkė atliekanti muziką, kuri šildo, veikia emocijas ir "stiprina žmogų". Tai vienas ir tas pats žmogus - Beth Rowley.
Būdama penkiolikos Beth įkurė The Apogee. Tai buvo bendraamžių muzikos mylėtojų grupė, grojusi funk'ą, soul'ą ir acid jazz'ą. Tai buvo ir tebėra iki šiol niekam nežinomas projektas.. Pati Beth, turėjusi natūraliai gražų ir šiltą balsą, mylėjusi bliuzą, džiazo muziką, prasimušė į rimtesnes muzikos plotmes kitu keliu ir kiek vėliau - sudainavo viename populiariame Londono kabake, kur ją pastebėjo atitinkami žmonės. Talentas ir gera muzika nėra prodiuserių įdirbis: tuo pat metu Beth jau lankė muzikos ir vokalo studijas Weston-super-Mare koledže, o dar vėliau ir Braitono Moderniosios Muzikos Institute. Kaip gerą balsą turinčiai studenčiokei, jai teko garbė pakoncertuoti/padirbėti pritariančių vokalų ansambliuose kartu su tokiais pop scenos ereliais Ronan'u Keating'u, Enrike Patys Žinot Kuo....
Tačiau dabar Beth Rowley gali didžiuotis savo pačios kūryba ir prieglobsčiu po tokio jazz'o muzikos leidybinio milžino, kaip Universal Jazz & Classics sparnu. Ir nuostabiai mielu albumu "Little Dreamer". Ar jis vertas pakliūti pas Jus į šventinį grojaraštį - spręskit patys. Pas mane vieta Beth Rowley jau neabejotinai užgarantuota. Nuostabi muzika šiam metų laikui.

"Sweat Hours" @ LastFM
"Oh My Life" @ LastFM
Beth Rowley @ MySpace

"Oh My Life"

Feist - Honey Honey (2007)

Tylios ramios asmenybės. Asmenybės be veidų. Nevieningos asmenybės. Tuščios asmenybės... Lai po mūsų ir užtvindo jomis. Tikslingai, be tuščių tarpų. O kol esi - reikia padaryti viską, dėl ko galėtum jausti neapsakomą nostalgiją ir verkti sentimentalisto ašaromis. Dėl praeities. Dėl būsimos praeities. Atsiminti viską.



Pienas su medumi. Ramus ir drėgnas XXI amžiaus gruodžio vakaras. Žiburiai tamsoje.
Šiandien, man begeriant kompotą, Lietuvos Radijas sugrojo mano gerbiamos atlikėjos Leslie Feist kūrinį. "Honey Honey". Priminsiu apie ją ir čia.
Stebuklingas, bet primirštamas kraštas Kanada. Tai - tylioji Amerika. Be tuščiavidurio Holivudo, apokalipsinio Niujorko, pompastiškos galios. Europietiška, žiemiška Amerika.
Kanada prasprogusi daugybe gerbtinų alternatyvių muzikinių žiedelių. Vienas iš jų - nepriklausomo roko super grupė Broken Social Scene, sukoncentravusi savyje kuopelę įdomių ir originalių muzikantų-asmenybių. Čia save įprasmino ir Leslie Feist, mergina iš Naujosios Škotijos. Tiesa, iki pat 2007ųjų, Feist (nors ir išleidusi kelis solinius albumus) išliko žinoma labiau kaip BSS visumos dalis. Didelės sėkmės sulaukė tais pačiais metais išleistas "The Reminder", nustebinęs savo išskirtinumu ir elegancija net ir didelius pižonus. Tarp jų, ir mažą pižoną, mane. Aksominio balso lengvumas, polifonija, kruopščios moteriškos kompozicijos, erdvės pajautimas, intymumas, laisvas rokas ir švelni akustika.
Dalinuosi jau pripažintu lobiu. Šiltiems kalėdinio laukimo vakarams.

"My Moon My Man" @ YouTube
"1234" (Live) @ YouTube
Feist @ MySpace

"Honey Honey"

Krivių Šėlsmas - Žydi Gėlės (2008)

Naudodamiesi išvestinėmis sprendžiame funkcijų didžiausių ar mažiausių reikšmių radimo uždavinius. Arba plėšomės tuo subines. Tačiau ir išvestinės nevisagalės.



Krivių Šėlsmas.
Du išganingi žodžiai, kurie, nuo pat 2008 metų birželio mėnesio, 57 metų Šakių gyventojai Antaninai Jonaitienei (tikrojo vardo skelbti nepanoro) ėmė kelti panikos ir vėmimo priepuolius.
Du stebuklingi žodžiai, kurie savo gilios dvasios dvelksmu nepalieka abejingų nuo Jurbarko ir Šakių valsčių iki pat senojo Vilniaus gatvių.
Du pergalingi žodžiai, kurie mane, nori nenori, įpareigoja skelbti lietuviško folk-punk'o stomeningumą ir nenuverčiamą šviesybę!
Du žodžiai. Visai kaip Flogging Molly, Dainų Dainelė, Jack Daniels arba Švyturio Švyturys.

Geriau tie du žodžiai patys kalba už save:
"Gūdžiais 2007 metais, kai saulė keliavo savo trečiąjį dienovidinį, dievai pasiuntė vaidilutė Modestą į žemę. Su užduotimi surinkti folklioro kolektyvą. Dėja, surado tik grupelę alkoholikų ir grupė šiaip ar taip modifikavosi į folk-punk. Su esančia sudėtimi grojame daugiau negu pusę metų, per tą laiką koncertai festivaliuose Multicore, Zoofest, grojome Jurbarke, Šakiuose, Vilniuje. Intensyviai tobulėjame ir užkariaujame gerbėjų širdis."

Tikiuos, kad Kriviai dar ilgai nepradės šikt pelenais ir darys pankroką. Tepadeda jiems Jahova.

Krivių Šėlsmas @ MySpace
"Vilniaus gatvės" @ Klubas "Musė"
"Įjunk Šviesą" @ PublicFotki

"Žydi Gėlės"

The Black Seeds - Cool Me Down (2006)

Ir dar tiek daug reikia pasakyti, ir dar tiek daug. Pasakyti vakarais, pasakyti naktimis, pasakyti tada, kai lieka laiko. Pasakyti, jog lietus lyja ne ant vieno žmogaus, pasakyti, jog lietus lyja ant visų, pasakyti, jog mistika gyva, o akimirkos tamsioji pusė nėra svarbi. Dar tiek daug.



Naujojoje Zelandijoje dabar pats tikriausias pavasaris. Pavasaris, kuomet vėl pražysta gėlės, merginos ir saulė. Konstitucijos dienos proga noriu pristatyti vieną žmogiškiausių ir maloniausių kivių krašto grupių - The Black Seeds. Grupės vaikinai negroja ukulelėmis vietinės folk muzikos. Grupės vaikinai groja unikalią muziką, galinčią paglostyti širdis bet kuriame gaublio lopinėlyje esančius žmogelius. Tai - gražus, atpailaiduojantis, bet išjudinantis funk ir reggae muzikos derinys, kurį žodžiais išreikšti sunkoka, nors patys Juodasėkliai sako, kad tai "dinamiška, karšta, dvasinga, seksualu ir gilu". Šie penki skirtingi žodžiai puikiausiai tinka apibūdinti grupės muziką ir pasirodymus. Skanus vakarietiškas kokteilis (su kiviais) Afrikos/nakties/Jamaikos grožio fone. Siūlau lyžtelt ir įsitikint.

"Slingshot" @ YouTube
"So True" @ YouTube
The Black Seeds official

"Cool Me Down"

Zion Train - Zion High (feat. Dubfront) (2005)

Lipniaus arklį bepaikindamas gali netyčiom ir ližę išlydėt į girią. Kad taip neatsitiktų ir kad ne liktum nei šovęs nei dainavęs, turi mažiau vartoti ožio pieno, nepersimislyt apie elekcijas, bet ir nebūt mazginį žindžiusiu. Viena lite. Juk vistiek čemerys žino kaip čia bus.


Per tuos kelis mėnesius visiškai be vargo galima pasiilgti saulės, žaluma kvepiančio oro ir gaiviųjų gėrimų, kurie spalio mėnesio laike nebegaivina. Kad visiškai nesustabarėtų polinkį į Etiopiją turinčių žmonių, tokių kaip aš, sielos, yra įvairiausių vaistukų gydyti šią vasaros abstinenciją. Vienas iš jų - per paskutinius du metus tris kartus Lietuvoje viešėjusi grupė iš UK - Zion Train. Ši kompanija viešėjo pirmąjame Be2Gether ir šiųmetiniame Regeneratoriuje, tad dedu vilčių, jog devintadalis šiuos žodžius skaitančiųjų, yra ragavę šio egzotiško vaisto.
Jau dvidešimt metų gyvuojantis Grammy apdovanotas kolektyvas, su savo branduoliu Neil Perch (nuotraukoje), yra pagarsėjęs kaip geriausiai gyvai bekoncertuojantis dub aktas pasaulyje.
Kuo man asmeniškai ši grupė kalą į klyną? Išgirdus šios muzikos keliamas vibracijas, norisi daryti ranka judesį, geekiškai vadinamąjį, "volume or/and bass up". Grupės kuriama muzika - grynas nuotaikos kėlimo ir šokių aikštelės užtaisas. Gyvos dūdos, geros gerklės, gyvybinga elektronika, egzotinių/afrikietiškų/indiškų garsų pynė ir galingas SoundSystem'as. Tikrų tikriausias evalivin, evafaithfull, evasure įsikūnijimas. Pasigydyk nušaltas vietas.

"Love Revolutionaries" Live @ YouTube
Zion Train @ MySpace
"Live As One" albumo apžvalga @ ore.lt

"Zion High (feat. Dubfront)"

Blue Mitchell - Dorado (1973)

Esminis skirtumas tarp didžiausio aligatoriaus ir mažiausio trimito yra dydis. Kanda abu vienodai. And it never strikes twice. Couse once is enough.


Jei būčiau gyvenęs 70aisiais (o gal net ir dabar), norėčiau būti toks, kaip Geitoras Maklaskis. Tai pats tvirčiausias ir seksualiausias personažas, kokį tik yra įkūnijęs augalotasis, nepakartojamasis Bertas Reinoldsas (ir be ūsų jis atrodė kietesnis). Įstatymų laužytojas, moterų viliotojas ir teisingumo ieškotojas Geitoras nuostabiausiai darė du dalykus - daužė snukius ir naudojo rankinį stabdį savo raumeningoje mašinytėje. Sumautas šerifas ir federalai nesugebėjo jo pričiupti.
Kodėl prakalbau apie tai? Nes klausydamas būtent jazz-funk ar smooth jazz muzikos savo mintyse išvystu 70ųjų holivudines automobilių gaudynes. (Ką tik prisiminiau draugo Karolio "komplimentą": "šiandien atrodai kaip smooth jazz'o gerbėjas"). Taip, tai toji muzika kuriai labiausiai tinka neverčiamas, stebuklingas žodis "groove". Groovy, souly, funky jazz. Tai tokie vardai kaip Grover Washington Jr, Bob James, Soul Searchers ir Herbie Hancock. O Blue Mitchell....jis paprastas ir tuo pačiu nuostabus. Geras funk ritmas, trimitas, saksofonas ir grūvas. Dorado - lengvas, klasikinis fanky džiazo gabalas iš nepaliekančio abejonių albumo "Graffiti Blues". Išgirsk ir pamėk.

Soul Searchers "Blow Your Whistle" @ YouTube
Smooth Jazz @ Wikipedia (EN)
White Lightning Trailer @ YouTube

"Dorado"

Mireille Mathieu - Tous Les Enfants Chantent Avec Moi (1975)

Ausinukas sveikina visus bendražmogiškus žmones su Tarptautine Muzikos Diena ir linki visiems daug meilės, šilumos ir naudingos košės galvose!



Mireille Mathieu - moteris, kurios balsą dievino tavo seneliai. O gal ir tėvai. Mireille Mathieu - moteris, kuri buvo etalonas visiems Palangoje "kaliminusiems" estrados daininykams. Ir beveik visoje Caro Rūriko šalyje nuo čia iki pat Kamčiatkos. Kodėl? Nežinau. Bet iš tų laikų į Jus įaugęs skonis į tai atsakys. Atsigerki pieno, išsimazgok kojines. O tada. Užsimerk, užsikurk žigulį ir riedėk. Su Muzikos Diena, bičiuliai, dar kartą. Lai lydi jus šventosios Florencijos ir Sicilijos, o geros muzikos niekada nepristinga.

"Quand on Revient" @ YouTube
"Le Vent De La Nuit" @ YouTube
Mireille Mathieu official

"Tous Les Enfants Chantent Avec Moi"