pasiklausymai: Shidlas "Saliami Postmodern"

Geras saliamis kompakto pavidalu - ne dažnas dalykas šiandieninėje Lietuvoje. Tarsi su kažkokiu nerimu laukiau, o sulaukęs - neskubėjau rašyti.
Beveik prieš ketverius metus buvome liudininkais žiauriai malonaus fakto - įvyko nesėkmingų regio muzikavimų laidotuvės - pasirodė pirmas visavertis (muzikine prasme) lietuviškos regio muzikos albumas - "Vėliavos Įpareigotas Reggae". Lietuviškos trispalvės įpareigotas Shidlas nušluostė nosis ankstesniems bandymams. Įskaitant ir kokybės, ir atlikimo faktorius. Anuometinio darbo rezultatas - dabar daug dzūkijos, suvalkijos ar žemaitijos klonių jaunimo be didelių pastangų suniūnuotų frazę "buvo RASTA mano piniginė, bet FAAARAI...".

Oficialiai dar lapkričio mėnesio viduryje skaitmeniniu formatu per Lowvibe malonę ir džiaugsmą pasirodžiusį "Saliami Postmodern" fiziniu, pjaustytos dešros pavidalu iš Shidlo gavom dar pakankamai neseniai. Tiesa, nors dauguma kūrinių buvo jau girdėta iš anksčiau (gyvi pasirodymai, radijas, kiti džiaugsmai), visgi norėjosi viską pažiūrėti iš arčiau ir akyliau.
Klausiausi visaip: ir dirbdamas, ir gerdamas alų, ir ruošdamas vakarienei makaronus. Kažkokios pribrendo ir mintys.
Viena iš jų - šiam albumui tikrai negalima rašyti rimtos recenzijos...o gal net ir neįmanoma. Kita - "...bet apžvelgti vistiek norisi".

Kokia gi ta dešros sudėtis?
Pirmasis kūrinys iš karto labai daug pasako. "Pasigirdo" užveda savo (norisi sakyti "senu geru") shidlišku pozityvumu ir mažoru. Taip, tai vienas tų kūrinių, kūrių bent vieną eilutę nori to ar nenori išmoksi atmintinai. Pasigirdo, girdo ir nugirdo.
Albumą prodiusavęs Genys šį kartą varo kitaip - daugiau jėgos, įvairialypių motyvų - still, genialu. Jie taikliai papildo absurdu ir žaidimais trykštančias Shidlo lyrikas. Norisi teigti, jog nieko panašaus tikrai neteko anksčiau girdėti ir tamstų prisilipinta "reggae fusion" etiketė čia labai tinka. Štai šioje vietoje paplokime Geniui.
Storų politikų gerbėjai patenkinti - antrasis kūrinys "Organai" pasmerktas tapti pasąmoningu vyriausybės himnu. Su organus dar labiau priverčiančiu įsitempti organ solo.
"Postmodernus zhandai" - tyra ir nuoširdi dubstepiška odė žandams. Tiesiog taip? Ne - čia po politikų pokštų derėtų pažiūrėti ir aukščiau.
Kūrinuke "Penetrepas" Shidlas ciniškai ir lengvai pamėto akmenukus ir į "savo" (rimtų reperių rimtais raimais besipenetruojančiųjų) kiemą.
Koks geras saliamis be "Vaikų"? Už tai ir iškyla klausimai, ką veikia kieno vaikai.
Bene labiausiai socialine filosofija pulsuojantis ir piktu bosu mušantis "Paranormaliai" kartu su tragiškiausia ir (ne)skausmingiausia "Ne ta daina" rėkia, jog yra geri gabalai radijo bangoms, ir turbūt yra patys panašiausi į savo broliukus iš ankstesnio albumo.
Jau kūrį laiką Shidlo pasirodymuose figūruojantis rytietiškai - itališkas "Saliami" čia sužydi visu gražumu. Teks pasaugoti savo garsiakalbius ir kojytes.
Itin platų pasirinkimą šiandieninėse parduotuvėse apdainuojantis "Ko reikia" priverčia suspurdėti širdelę dėl daug kam artimos ir skaudžios patirties.
Kas yra "Fotorobotai" aš iš karto nesupratau. Konservantas saliamiui...? Į mano santykį su muzikine saliamo patirtimi įsikišo Shidlas ir tarstelėjo, jog tai kaltė ir baimė. Ir Dievas.

Galbūt čia mes ir neturime tokių rišlių Shidlo pasakaičių kaip anksčiau, tačiau...visas albumas - tobulas 21-ojo gimtadienio, naujųjų metų arba liūdnos, nemigos iškankintos apmąstymų nakties garso takelis. Sukluskit - būtina.