Blue Mitchell - Dorado (1973)

Esminis skirtumas tarp didžiausio aligatoriaus ir mažiausio trimito yra dydis. Kanda abu vienodai. And it never strikes twice. Couse once is enough.


Jei būčiau gyvenęs 70aisiais (o gal net ir dabar), norėčiau būti toks, kaip Geitoras Maklaskis. Tai pats tvirčiausias ir seksualiausias personažas, kokį tik yra įkūnijęs augalotasis, nepakartojamasis Bertas Reinoldsas (ir be ūsų jis atrodė kietesnis). Įstatymų laužytojas, moterų viliotojas ir teisingumo ieškotojas Geitoras nuostabiausiai darė du dalykus - daužė snukius ir naudojo rankinį stabdį savo raumeningoje mašinytėje. Sumautas šerifas ir federalai nesugebėjo jo pričiupti.
Kodėl prakalbau apie tai? Nes klausydamas būtent jazz-funk ar smooth jazz muzikos savo mintyse išvystu 70ųjų holivudines automobilių gaudynes. (Ką tik prisiminiau draugo Karolio "komplimentą": "šiandien atrodai kaip smooth jazz'o gerbėjas"). Taip, tai toji muzika kuriai labiausiai tinka neverčiamas, stebuklingas žodis "groove". Groovy, souly, funky jazz. Tai tokie vardai kaip Grover Washington Jr, Bob James, Soul Searchers ir Herbie Hancock. O Blue Mitchell....jis paprastas ir tuo pačiu nuostabus. Geras funk ritmas, trimitas, saksofonas ir grūvas. Dorado - lengvas, klasikinis fanky džiazo gabalas iš nepaliekančio abejonių albumo "Graffiti Blues". Išgirsk ir pamėk.

Soul Searchers "Blow Your Whistle" @ YouTube
Smooth Jazz @ Wikipedia (EN)
White Lightning Trailer @ YouTube

"Dorado"