At the Drive-In - Enfilade (2000)

"Ausinukas" vaišina(si). Už gyvuosius ir už mirusius. Mirę judesiai, metaforos ir pavyzdinga polidipsija į realią idėją ar emociją. Viskas užrašyta, išlikę. Liudija, nemeluoja, siekia tavęs.



Tai, be ko nebūtų dabartinio post-hardcore'o, nebūtų kultinių Mars Volta. O gal ir pasaulis būtų ramesnis.
Be "dalele tono nuo melodijos belaviruojančio šaižaus filosofinio analizavimo", be sudėtingų ir ne visiems įkandamų smegenų papurtymų, be išjudinančio progresyvaus aštrumo. Bet deja, tai buvo.
Mano maži asmeniniai herojai ir truputį idėjiniai idealai - Omar Rodríguez-López ir Cedric Bixler-Zavala. Už parašytas velniškas El Paso poemas, muzikinius riešutėlius ir sugebėjimą įtikti komplikuotai nuotaikai.
Nekelia didelių abejonių, žavi be didelių argumentų. At the Drive-In.
Įvertinti, aukštinti. Buvę, mirę. Prikeliami. Klausomi nesinchroniškai reguliariai, užpildantys ir mylimi labiau.
Supraskite būtinybę paklausyti Enfilade - skambina Iggy Pop'as.

"One Armed Scissor" @ YouTube
"Quarantined" Live @ YouTube
At the Drive-In @ Wikipedia (EN)

"Enfilade"