Venetian Snares - Kétsarkú Mozgalom (2005)

Neįprastas įrašas "Ausinuke". Šį kart, pagal kolegos Eugenijaus (youlikeit.lt) sugalvotą akciją "Kaimyno blogas", pakliuvau į tinklaraščių sferoje vykstančius įrašų mainus.
Blogas YouLikeIt.lt tikrai žino ką tu mėgtum. Nesvarbu, ar tai robotukas, kuris šypsosi tau, ar muzika, kuri priverčia šypsotis. Vis viena, rasi tai, dėl ko tikrai ištartum "Yeah, I like it!".
Čia - dalykėlis kuris galbūt patiks nevisiems. Gurmaniškas dalykėlis. Tačiau tikrai vertas dėmesio.



Youlikeit.lt, 2008 04 17:
Klasikinės muzikos iškrypimas? Venetian Snares - Rossz Csillag Alatt Szuletett
[ros: tʃil:ɑg ɑlɑt: sylɛtɛt:] - Sunku ištarti?
Albumo turinį irgi vargu ar įmanoma tiksliai apibūdinti žodžiais.
Paprastai draugams jį įvardinu kaip Avangardą, nors kritikai šią muzikos kryptį pavadino breakcore ir gabber vardais.
Venetian Snares pseudonimu pasivadinęs, iš Kanados kilęs prodiuseris yra vienas nestandartiškiausių man žinomų elektroninės muzikos atstovų.
Bandelės?
Eksperimentuoti linkęs muzikantas albumus kepa kaip bandeles ir tai smarkiai atsiliepia jų kokybei.
Perklausęs bene visus internete pasiekiamus atlikėjo įrašus savo fonotekoje palikau tik porą albumų bei keletą įdomesnių kūrinių.
Kas viduje?
“Rossz Csillag Alatt Szuletett” albumo išskirtinė savybė - šalia agresyvios, beprotiškos, mušamaisiais pagrįstos muzikos girdėsime styginiais ir pučiamaisiais instrumentais atliekamas klasikines kompozicijas.
Deja kompozitorius nėra žinomas.
Mūza iš Vengrijos?
Kaip teigiama, šio albumo įrašus įkvėpė kelionė į Vengriją.
Taigi, mums, Lietuvoje, belieka laukti tolimos šalies bepročio, kuris įkvėptas Marijos žemės sukurtų dar įspūdingesnį meninį projektą. Beja, pernai Venetian Snares lankėsi kaimyninėje Latvijoje.

Parsisiųsti "Rossz Csillag Alatt Szuletett" (75Mb)
"Szamár Madár" @ YouTube
Venetian Snares @ Wikipedia (EN)

"Kétsarkú Mozgalom"

The English Beat - Mirror in the Bathroom (1980)

Tarp laužų tarp laužų, tarp beržų tarp beržų bėk bėk nesustok. Paparčio avily neieškok, jis toli, nebegrįš. Švęsk, darbingas vaike, trumpiausias naktis. Ales-gingt-an-dy-ende.



Čia - nuostabieji britų ska'nksteriai The Beat. Ir truputis praeities.
Kas yra pasidomėję regio ir ska istorija, turbūt, yra be galo stebėjęsi, kas per velnias ten buvo, jog ši jamaikietiška muzika taip glaudžiai yra susijusi su skinhead'ų kultūra.
Skustagalvių šiuolaikinė "paskirtis" visiškai kertasi su juodaodžių muzika, tai tiesa. Tačiau,..buvo kitaip.
Pirmieji skinai - britų skinai, kaip subkultūra išsivystę iš "stiliagų", buvo apolitiški ir be galo mylėjo jamaikietišką muziką: 60'aisiai vykęs jamaikiečių darbininkų migravimas į Didžiąją Britaniją sukėlė gana gražius kultūrinius mainus tarp žemesniųjų klasių jamaikiečių ir anglų jaunuolių.
Ir tik kiek vėliau įvykęs pakistaniečių migravimo bumas į britų salas viską sumaišė: darbo vietų emė stigti patiems anglams. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą. Nuo tada dalis skinhead'ų įgavo neo-nacizmo atspalvį ir tai lėmė draugystės su Jamaikos muzika pabaigą. Bet ne pabaigą visai britiškai ska ir regio muzikai.
Britų regio ir ska muzikos tradicijos yra beveik tokios pat senos, gilios ir gyvos kaip ir pačioje buvusioje D. Britanijos kolonijoje Jamaikoje. Būtent čia, pas britus, 80'aisiais ir užgimė antroji ska muzikos banga, persipynusi su punk, new wave ir pop muzika.
The Beat - vieni iš to laikmečio perliukų. Užmiršti, bet vertingi ir labai įdomūs.
Jamk juodą skrybėlaitę ir juodus akinukus. Šok pašok šok šok su jais. Kilst vieną kerzavą, kilst kitą. Ir oplia per joninių laužą.

Mirror in the Bathroom @ YouTube
Can't Get Used to Losing You @ YouTube
The Beat Official
The Phenomonen of the Skinhead Movement and Reggae Music @ ReggaeReggaeReggae.com

"Mirror in the Bathroom"

Cut Copy - Strangers In The Wind (2008)

"Nekedenk plaukų ištisai! Riebaluojasi!", - piktai tarsteli senelė. Išpaikęs vargšas protingas anūkas mintyse mykdamas atsako: "Kedensiu, kedensiu..! (liežuvis)".
Užsikedenkit negyvai, atsisagstykit viską ką turit ir eikit kortuot su ispaniškom kortom po futbolo, samadabičes.



Some good new shit. Savo šviežiena club vaikų, sekančių naujausius miksus, tikriausiai nenustebinsiu, tačiau.
Čia - vertas dėmesio iš visų reikalas, kurį išgirsti turėtų kiekvienas save gerbiantis padorus tikros ir kokybiškos muzikos gerbėjas.
Cut Copy. (Na, ištiesų tai man copy yra neatrišamas paste priešdėlis, tad pavadinimas yra bene vienintelis mane erzinantis šios grupės dalykas).
Šiuolaikinės populiariosios muzikos genijus bus tasai, kuris gebės niveliuoti žanrus, nuotaikas, laiką ir žmones. (Kad ir koks tu antiglobalistas bebūtum, pripažink - tiesa, kol kas, yra būtent tokia).
Ši australų trijulė mane būtent tuo nustebino ir sužavėjo. Sugebėjimu varyti smegenis virpinančius dalykus vienu metu. 80'ųjų new wave/romantics ir post punk, 90'ūjų prancūziškas house'as, 60'ųjų hipiška psichodelika ir folk'as, 2000'ųjų indie ir disco punk'as. Melancholija, džiaugsmas, pliažas, neonai, gitara, būčinukai.
Visas jų naujasis albumas "In Ghost Colours" (kritikų pripažintas vasaros šmaukšt terkšt bum bum hitas) slidinėja po klausos aparatą lengvai, vientisai ir harmoningai, tuo pačiu duodamas impulsus į periferinę nervų sistemą. Kilnoti - ir kojyčių ir rankyčių.
Kažkas gero, lengvo, saikingai naivaus ir kabliuojančio.

Koncertų akimirkos @ JesusWillSaveRockStarsToo.com
Cut Copy @ MySpace

"Strangers In The Wind"

At the Drive-In - Enfilade (2000)

"Ausinukas" vaišina(si). Už gyvuosius ir už mirusius. Mirę judesiai, metaforos ir pavyzdinga polidipsija į realią idėją ar emociją. Viskas užrašyta, išlikę. Liudija, nemeluoja, siekia tavęs.



Tai, be ko nebūtų dabartinio post-hardcore'o, nebūtų kultinių Mars Volta. O gal ir pasaulis būtų ramesnis.
Be "dalele tono nuo melodijos belaviruojančio šaižaus filosofinio analizavimo", be sudėtingų ir ne visiems įkandamų smegenų papurtymų, be išjudinančio progresyvaus aštrumo. Bet deja, tai buvo.
Mano maži asmeniniai herojai ir truputį idėjiniai idealai - Omar Rodríguez-López ir Cedric Bixler-Zavala. Už parašytas velniškas El Paso poemas, muzikinius riešutėlius ir sugebėjimą įtikti komplikuotai nuotaikai.
Nekelia didelių abejonių, žavi be didelių argumentų. At the Drive-In.
Įvertinti, aukštinti. Buvę, mirę. Prikeliami. Klausomi nesinchroniškai reguliariai, užpildantys ir mylimi labiau.
Supraskite būtinybę paklausyti Enfilade - skambina Iggy Pop'as.

"One Armed Scissor" @ YouTube
"Quarantined" Live @ YouTube
At the Drive-In @ Wikipedia (EN)

"Enfilade"

Tad Robinson - Too Late To Turn Back Now (2004)

Su krentančiais nudžūvusiais vyšnių žiedlapiais pradedamas tiesusis pasiruošimo pusmaratonis "Bliuzo naktims". Intereso vedamas bandžiau apžiūrėti vieną iš šiųmetinių headliner'ių.



Visų pirma, tos liaupsės oficialioje Bliuznakčių svetainėje apie Tad Robinson pasirodė perdėm išpūstos ir abejones keliančios. Nusprendžiau pats įsitikinti iš kokio gi molio drėbtas Tadukas.
Na ir ką. Ir įsitikinau. Džiugu bus matyt ir girdėt jį. Ir panašu, jog tai ir bus būtent pats kokybiškiausias ir profesionaliausias pasirodymas šiemet Bliuzuose.
Kažkas pasakys, kad va, baltasis, nieko gero iš to...bet, dievaži, klausydamas muziką tikrai negalėčiau to pasakyti. Netgi dėdėje Internete kol kas teko skaityti tik teigiamų atsiliepimų ir matyt visumą susiliejančią į du žodelius "highly recommended". Žvaigždutės.
Tad Robinson ganėtinai įdomus savo labai puikia bliuzo ir soulo kombinacija. Ir modernumu. Tai ne senukų kopija. Bliuzas kvepia šviežumu.
Receptas? Kažkas panašaus į.... Jauni Marvin Gaye su Buddy Guy čia ir dabar.
Gražu gražu. Recommended. Highly.
Čia, vienas iš saldesnių jo repertuaro gabalų. Kartu su legendiniu Otis Clay fone.

"Did You Ever Wonder?" @ YouTube
Tad Robinson Band @ MySpace
Bliuzo Naktų oficiali svetainė

"Too Late To Turn Back Now"

Glenn Hughes - You Kill Me (1999)

Tik 'plačiai' atmerktos akys gali nepastebėti dalykėlių esančių visai šalia. Šį kart, dar vienas smagus ir karštas atradimas iš tėvų CD lobyno, besiklausant drauge. The Voice of Rock - Glenn Hughes.



Titulas - pelnytas. Patirtis - milžiniška. Bosinės gitaros ir balso technika - laisva, įvairiapusiška, išskirtinė ir virtuoziška. Vardai - Trapeze, Deep Purple, Black Sabbath. Jaunatviškumas, produktyvumas ir energija - pavydėtina. Tokie jau tie britiškojo hard roko grandai.
Tačiau Glennas Hjūzas tikrai nevertas likti šešėlyje už tokių vardų kaip Ian Gillan, Tony Iommi ar Ronnie James Dio.
Kodėl? Glennas ypatingas ir savitas. Ir jis Yra dabar. Būtent jo savitumas labai glosto mano muzikinį skonį. Tai didelė funk ir soul įtaka muzikoje. Atlikimas - nuo sunkiojo metalo iki lengvo melodiško roko ar funk roko. Pastarasis - Glenno kūryboje nuo pat jaunų dienų.
Sėkmingi soliniai, eksperimentiniai projektai, koncertiniai turai, bendri darbai su jaunais muzikantais, tarp kurių randame John Frusciante, Chad Smith, Jerry Cantrell, Mark Kilian, Dave Navarro ir dar gyvą peklą kitų.
Tai yra tikrasis profesionalumas. Ir puiki, aistringa, bei aštri muzika.

"Love Communion" (2008) @ YouTube
"Soulmover" (2005) @ YouTube
Glenn Hughes @ MySpace

"You Kill Me"