B.B. King - Christmas Celebration (2001)

Jau norėtūs labai gerai užuosti eglutę, mandarinus, imbierą, mauktelt šlakelį rudo romo skystimėlio, tačiau kol kas reikia tenkinti kopūstienės skoniu burnoje, švelniu draugų smurtu, įvykdomais pagrindiniais planais, gaidiška plikšala ir likusia diena su didžiojo mokslo literatūra.



B.B. King. Tai pavardė, kuriai ne kartą planavau garbingą vietą savo "Ausinuke", tačiau likimas mano galvoje taip sudėliojo, jog ji čia atsidurs prieš pat žiemos šventes.
Vargu ar daug suskaičiuotume bliuzo gerbėjų, melomanų, kurie nesutiktų su teiginiu, jog B.B. King yra "The King of Blues". Karūna didžiulė, bet jam galėtų būti ir didesnė. O aš toks mažas, jog man kažką cypauti ar žiopčioti apie Bliuzo Karalių yra nepadoru. Tiesiog noriu nuoširdžiai pasidžiaugti muzika, kuri kelia iš kapų.
Kodėl B.B. King'as dabar, prieš Kalėdas? Nes mano praeitų metų Kūčios ir Kalėdos praėjo galvoje niūniuojant jo šokti verčiančius bliuzus. Tai prisiminus, sugalvojau kalėdinių dovanėlių mainus.
Aš Tau dovanoju B.B. King'o kūrinuką, nuo kurio tu linguosi iki pat Trijų Karalių, o tu... O ką Tu man?
(P.S. iki Bliuzo Naktų liko tik 29 savaitės :*)

"The Thrill Is Gone" (Live) @ YouTube
"Three O'Clock Blues" (Live) @ YouTube

"Christmas Celebration"

Beth Rowley - Oh My Life (2008)

Žiūrėti smėlėtomis akimis į šaltą peizažą šalikelėje galima vis skirtingai. Atstumtai, karštai, šventiškai, laukiančiai, šaltai, netikėtai, ramiai. Ir dar daugybė kitų prieveiksmių. Jaustukų, ištiktukų ir jungtukų. O, mano gyvenime, o, mano gyvenime..



Visiškai naujas mano atradimas.
Žavinga mergina gimusi Peru sostinėje Limoje, garbanė gyvenanti tamsiojo trip-hop'o sostinėje Bristolyje, daininkė atliekanti muziką, kuri šildo, veikia emocijas ir "stiprina žmogų". Tai vienas ir tas pats žmogus - Beth Rowley.
Būdama penkiolikos Beth įkurė The Apogee. Tai buvo bendraamžių muzikos mylėtojų grupė, grojusi funk'ą, soul'ą ir acid jazz'ą. Tai buvo ir tebėra iki šiol niekam nežinomas projektas.. Pati Beth, turėjusi natūraliai gražų ir šiltą balsą, mylėjusi bliuzą, džiazo muziką, prasimušė į rimtesnes muzikos plotmes kitu keliu ir kiek vėliau - sudainavo viename populiariame Londono kabake, kur ją pastebėjo atitinkami žmonės. Talentas ir gera muzika nėra prodiuserių įdirbis: tuo pat metu Beth jau lankė muzikos ir vokalo studijas Weston-super-Mare koledže, o dar vėliau ir Braitono Moderniosios Muzikos Institute. Kaip gerą balsą turinčiai studenčiokei, jai teko garbė pakoncertuoti/padirbėti pritariančių vokalų ansambliuose kartu su tokiais pop scenos ereliais Ronan'u Keating'u, Enrike Patys Žinot Kuo....
Tačiau dabar Beth Rowley gali didžiuotis savo pačios kūryba ir prieglobsčiu po tokio jazz'o muzikos leidybinio milžino, kaip Universal Jazz & Classics sparnu. Ir nuostabiai mielu albumu "Little Dreamer". Ar jis vertas pakliūti pas Jus į šventinį grojaraštį - spręskit patys. Pas mane vieta Beth Rowley jau neabejotinai užgarantuota. Nuostabi muzika šiam metų laikui.

"Sweat Hours" @ LastFM
"Oh My Life" @ LastFM
Beth Rowley @ MySpace

"Oh My Life"

Feist - Honey Honey (2007)

Tylios ramios asmenybės. Asmenybės be veidų. Nevieningos asmenybės. Tuščios asmenybės... Lai po mūsų ir užtvindo jomis. Tikslingai, be tuščių tarpų. O kol esi - reikia padaryti viską, dėl ko galėtum jausti neapsakomą nostalgiją ir verkti sentimentalisto ašaromis. Dėl praeities. Dėl būsimos praeities. Atsiminti viską.



Pienas su medumi. Ramus ir drėgnas XXI amžiaus gruodžio vakaras. Žiburiai tamsoje.
Šiandien, man begeriant kompotą, Lietuvos Radijas sugrojo mano gerbiamos atlikėjos Leslie Feist kūrinį. "Honey Honey". Priminsiu apie ją ir čia.
Stebuklingas, bet primirštamas kraštas Kanada. Tai - tylioji Amerika. Be tuščiavidurio Holivudo, apokalipsinio Niujorko, pompastiškos galios. Europietiška, žiemiška Amerika.
Kanada prasprogusi daugybe gerbtinų alternatyvių muzikinių žiedelių. Vienas iš jų - nepriklausomo roko super grupė Broken Social Scene, sukoncentravusi savyje kuopelę įdomių ir originalių muzikantų-asmenybių. Čia save įprasmino ir Leslie Feist, mergina iš Naujosios Škotijos. Tiesa, iki pat 2007ųjų, Feist (nors ir išleidusi kelis solinius albumus) išliko žinoma labiau kaip BSS visumos dalis. Didelės sėkmės sulaukė tais pačiais metais išleistas "The Reminder", nustebinęs savo išskirtinumu ir elegancija net ir didelius pižonus. Tarp jų, ir mažą pižoną, mane. Aksominio balso lengvumas, polifonija, kruopščios moteriškos kompozicijos, erdvės pajautimas, intymumas, laisvas rokas ir švelni akustika.
Dalinuosi jau pripažintu lobiu. Šiltiems kalėdinio laukimo vakarams.

"My Moon My Man" @ YouTube
"1234" (Live) @ YouTube
Feist @ MySpace

"Honey Honey"